Kas per daiktas "Internetiniai" pinigai.

Fiziškai "Internetiniai" pinigai - programinis mechanizmas, leidžiantis pardavėjams (prekių ar paslaugų) ir pirkėjams (vartotojams) Internetu keistis piniginiais vienetais. Tuo pačiu pirkėjai kažkokiu būdu "gyvus" pinigus gali keisti į "Internetinius", o juos gavę pardavėjai gal atlikti atvirkščią operaciją - "Internetinius" pinigus pasikeisti į paprastus.

Internetiniai grynieji.

Elektroninių (Internetinių) pinigų sistemos iš esmės yra debitinės: kad pirkėjas galėtu leisti savo pinigus, iš pradžių jis turi juos į sistemą įnešti. Tačiau elektroninių pinigų sistemose banalus pinigų padėjimas į kažkokią tranzitinę sąskaita pakeistas realiu valiutos įsigijimu, kuria tada jau galima už įvairias paslaugas ar pirkinius apsiskaityti Internetu. Tai labai panašu į paprastų valiutos keitimo punktų darbą, kai keičiama popierinė valiuta.

Nors naudojami matematiniai metodai sudėtingi, pati idėja labai paprasta: kuriant tokias sistemas buvo atsisakyta pačios banko sąskaitos idėjos. Jų vaidmenį atlieka Interneto bankų garantiniai failai, tai yra įvedami ir lygiagrečiai kursuoja tradicinių valiutų ir vekselių analogai. Šiuolaikinių kriptografijos metodų dėka tokie failai turi visas tikrų pinigų savybes, be to, be juos išleidusio banko-emitento jų daugiau niekas negali išleisti. Jų tikrumas yra lengvai patikrinamas, o specialios kodavimo procedūros neduoda galimybės elektorinių kupiūrų kopijuoti. Kitaip sakant, tai beveik tikri popierinių pinigų analogai, tik juose vietoje vandens ženklų bei apsauginių hologramų naudojami skaitmeniniai duomenų apsaugos protokolai. Tokių pinigų apyvarta labai pigi ir greita. Kiekvienas naudotojas Internetiniame banke gali bet kada reikiamą sumą konvertuoti į elektronines kupiūras ir laikyti jas savo kompiuteryje. Toliau šias kupiūras jau galima perduot Internetu: apmokėti pirkinius ar paslaugas, vykdyti bankines operacijas, skolinti, dovanoti ir taip toliau.

Šiuolaikinės technologijos garantuoja aukštą saugumo lygį (Ir privatiems klientams, ir Interneto bankams bei parduotuvėms), kur kas aukštesnį nei plastikinių kortelių technologijos. Pavyzdžiui apmokant ką nors iš kreditinės kortelės, jos numeris tampa žinomas visiems sandėrio dalyviams: pardavėjas turi žinoti numerį, kad patikrintų pirkėjo asmenybę, bankas taip pat nori žinoti numerį (o dažnai ir PIN kodą), kad galėtų identifikuotų asmens tapatybę ir atliktų pavedimą. Taip išeina, kad pirkėjas niekada neturi garantijų, kad bankas ar pardavėjas nepanaudos jo duomenų savais tikslais. Gavęs tokią informaciją blogietis turi priėjimą prie visos sąskaitos, o pasisekus perimti elektroninę kupiūrą gaunama tik jos vertė.

Svarbus momentas - išlaidos elektroninių pinigų funkcionavimo aptarnavimui yra žymiai mažesnės nei visose kitose sistemose, todėl skaitmeninius pinigus galima naudoti ir atsiskaitymams nedidelėmis sumomis. Atsiskaitymai skaitmeniniais grynaisiais, saugomais kompiuterio kietajame diske, vyksta greitai ir bet kada, be to bankinių procentų arba išvis nėra, arba jie daug mažesni nei tradicinių bankų.

Bet pagrindinis elektroninių pinigų privalumas - atsiskaitymų konfidencialumas. Kada pirkėjas atsiskaito skaitmeniniais grynaisiais, pardavėjas tikrina tik gautų pinigų tikrumą. Nustatyti, kas būtent sumokėjo, nėra galimybės.

Taigi - Internetinių pinigų privalumai:

• Daugumoje atvejų elektroninę piniginę galima turėti anonimiškai - tai yra piniginės savininkas jokių savo duomenų gali išvis nenurodyti. Tada santykiai tarp sandėrio dalyvių vyksta kaip paprastoje parduotuvėje, pardavėjas nieko nežino apie pirkėją (ir atvirkščiai), jis tik prima pinigus ir suteikia paslaugas.

• Elektroninės piniginės įsirengimas neužima daug laiko, tuo tarpu plastikinės banko kortelės reikia lakti, kartais kelias dienas.

• Už elektroninės piniginės įrengimą taip pat nereikia mokėti, ją gavus nereikia ir pradinės sumos joje.

• Atsiskaitant "elektroniniais" pinigais daug mažesne pinigų praradimo rizika - programiniai pinigų apsikeitimo mechanizmai buvo kuriami laikantis aukštų saugumo reikalavimų.

• Pervesti pinigus į elektroninę sąskaitą daug parasčiau nei į plastikinę kortelę.

• Komisiniai už "elektroninių" pinigų pavedimus kur kas mažesni, nei kitų sistemų.

• Neretai prekių ir paslaugų pardavėjai, darantys verslą šiuo būdu, teikia klientams žymias nuolaidas (jų darbų savikaina palyginus maža).

Nežiūrint visų privalumų, elektroninių pinigų sistema naudojama dar gana vangiai: solidūs bankai visais būdais bando įtikinti vartotojus plastikinių kortelių sistemos stabilumu ir saugumų, o žmones ne taip paprasta įtikinti, kad visa tai gali pakeisti kažkokios matematinės procedūros ir duomenų perdavimo protokolai. Tikriausiai tai tik laiko klausimas.

Savaime suprantama, negalima sakyti, kad "Elektroniniai" pinigai geriau už plastikines korteles - naudojami ne Internetinėje erdvėje jie taip pat turi daug trūkumų. Tačiau jei kalba eina būtent apie įvairias pinigines transakcijas Internete, "elektroninius" pinigai kur kas geresnis pasirinkimas.

Pabaigai, jei kas nori apie tai sužinoti daugiau (Kaip elektroninės atsiskaitymo sistemos veikia praktiškai - ne šio straipsnio tikslas), keletas garsesnių atsiskaitymo per Internetą sistemų:

PayPal: www.paypal.com
E-Gold: www.e-gold.com
NetCash: www.netcash.com
WebMoney: www.wmtransfer.com
Rusiškas: www.webmoney.ru/rus

Bus daugiau ........
Yra klausimų