Vincentas Van Gogas — olandų tapytojas, piešėjas, ofortistas ir litografas, vienas ryškiausių olandų postrimpresionizmo atstovų.

Vincentas gimė pastoriaus Teodoro van Gogo ir Anos Kornelios Karbentus šeimoje, nedideliame šiaurės Brabanto miestelyje. Nuo 16 metų pradeda dirbti Gupil firmos salonuose paveikslų pardavėju, tačiau sulaukęs 23-jų, tikriausiai įkvėptas tėvo idėjų padėti vargšams ir bedaliams, nutaria tapti Biblijos pamokslininku ir išvažiuoja į pietų Belgijos miestelį šachtininkų miestelį Borinažą. Susidūręs su beviltišku skurdu ir visišku bažnyčios abejingumu jam, visam laikui nutraukia santykius su oficialiaja religija. Būtent Borinaže jis imasi naujos misijos - tarnauti visuomenei meno pagalba.

Likimas taip lėmė, kad paskutinius 10 savo gyvenimo metų, nors ir jausdamas tikros kūrybos džiaugsmą, gyveno pusalkanis, išlaikomas savo brolio Teo, kuris vienintelis jį palaikė iki galo.

Kurį laiką Vincentas Van Gogas mokėsi pas olandų dailininką Mauve, tačiau tolesnis tobulinimasis vyko, anot jo paties, tiesiogiai - "tiriant natūrą ir kovojant su ja".
Pagrindiniai olandiškojo periodo paveikslų personažai - valstiečiai prie savo kasdieninių darbų ("Valstietė", 1885). Čia išsiskiria paveikslas "Bulvių valgytojai" (1885, V. Van Gogo kolekcija. Larenas), kuriame dailininkas atiduoda pagarbą prancūzų dailininkui Ž.F. Mile. Paveikslas nutapytas tamsiais tonais, primenančiais valstiečių apdirbamą žemę. Pasak paties autoriaus pagrindinis dalykas paveiksle čia ne spalva, o forma. Kaip ten bebūtu, bet po tais pilkai tonais jau jaučiama ta būdinga spalvų gama, visiškai išsiskleidusi vėlesniuose dailininko kūriniuose.