Kai kurie gudresni sukčiavimo būdai, kuriuos dėl jų paplitimo ir aktyvaus vartojimo šiandieniniame gyvenime būtina žinoti ko gero kiekvienam sąžiningam piliečiui.

AFEROS SU TELEFONAIS.

Mobilieji telefonai šiais laikais labai populiarus daiktas, aišku ir tarp vagių. Tokį mažą ir palyginus nepigų elektroninį prietaisą šiais laikais nešiojasi jau ne tik kampuoti vyrukai, bet net vaikai ir seneliai. Neverta ir kalbėti, kad tokį aparatuką, viliojančiai kabantį ant kaklo, įžūlesniam plėšikėliui nugvelbti vieni niekai.
Todėl jei branginate savo mieląjį, niekada nepamirškite, kad mobiliuosius telefonus vagia visur: gatvėse, visuomeniniame transporte, parduotuvėse, mokyklose, sporto klubuose ir stotyse.
Tarp sukčių paplitęs gana paprastas būdas - maldavimas duoti telefono paskambinti bet kokiu be galo svarbiu reikalu. Aukai pasidavus tokiems prašymams, telefonas paprastai dingsta kartu su aferistu.
Gudresnis variantas, kai prie aukos prieina simpatiška mergina ir mandagiai paprašo išgelbėti - duoti paskambinti jūsų telefonu. Berenkant numerį, arti besisukiojantys jos sėbrai čiumpa laimikį ir neša kudašių, o bendrame gaudynių sąmyšyje dingsta ir pati simpatiška mergina. Aišku dažniausiai aukomis tampa moterys ir vaikai.
Kitas šiuo metu labai paplitęs sukčiavimo būdas - machinacijos su greito papildymo kortelėmis. Šiuo atveju sukčiai jau naudoja grubų psichologinį spaudimą. Iš anksto surinkę šiek tiek informacijos apie būsimą  auką (o dažniausiai ir visai be nieko) skambina jai ir  prisistato pavyzdžiui kaimynu, bendradarbiu ar giminaičiu. Pasiteisinęs dėl sunkiai atpažįstamo balso (blogas ryšys ar  susijaudinimas), sukčius skundžiasi papuolęs į sunkią padėti: padaręs avariją, apkaltintas policijos ir pristatytas į nuovadą (čia visai suprantama kalbėti pašnibždomis - dar sunkiau atpažinti) ir negalintis prisiskambinti savo telefonu, nes telefonas atseit užblokuotas dėl kredito trukumo. Toliau būtinai seka "Padėkite ....", ir viskas ką aukai reikia padaryti, tai nupirkti greito papildymo kortelę (Geriau kuo brangesnę - sukčiams reikia daug skambinti), nutrinti apsauginį sluoksnį ... ir pranešti jį aferistui.
Gerai pasiruošę sukčiai paprastai be vargo apsuka savo aukoms galvas ir lengvai įkalba pranešti jiems PIN kodą, kurį sužinoję jie iškart papildo savo telefonų sąskaitas.
Nuostabą keliai tik tai, kad žmonės taip lengvai pasiduoda tokiems sukčiams. Šie tai pajutę suįžūlėja tiek, kad skambina bet kokiais numeriais ir eina daug toliau - reikalauja didelių sumų ir jų paimti į sutartą vietą net atsiunčia savo bendrininkus. Žinomi atvejai, kai aukos sukčiams paprasčiausiai atiduodavo tūkstantines sumas.
Sukčiai pastoviai tobulina savo meistriškumą, todėl ir stacionarių telefonų savininkai turi jų saugotis, ypatingai jei naudojasi  radijo telefonais. Daugelis žmonių, vietoje to kad po pokalbio kad padėtų ragelį į vietą, dažniausiai palieka kur patogiau, ir tuo pačių suteikia sukčiams galimybę prisijungti prie savo linijos. Šiuolaikine piratine įranga galima prisijungti prie tokios linijos kelių kilometru atstumu, o toliau seka brangūs skambučiai abonento sąskaita (Apsisaugojimo būdas čia būtų tik šiuolaikinė sertifikuota produkcija, gaminama jau su apsauga nuo kaip tik nuo tokių nesankcionuotų prisijungimų). Dažniausiai toks tarptautinis pasikalbėjimo punktas veikia tuomet, kai namuose nieko nebūna. Arba išnuomotame bute. Todėl jei planuojate savo butą išnuomoti, būtinai parašykite Telekomui prašymą, kad automatinis tarptautinis ryšys būtų atjungtas.
Ne paskutinėje vietoje ir toks "pagerinto aptarnavimo" būdas. Jums skambina į duris pilietis, prisistato Telekomo darbuotojų ir paduodą sąskaita už pokalbius, kuri iš vakaro buvo ištraukta iš jūsų pašto dėžutės. Malonus darbuotojas pasiūlo sutaupyti laiko ir susimokėti dabar. Gausite ir kvitą, bet nemalonaus aiškinimosi su Telekomu dėl laiku neapmokėtų sąskaitų jau nebeišvengsite. Paprasta ... bet veikia.

SUKČIAVIMAS SU KORTOMIS.

Kortos - senas, gana populiarus ir malonus laisvalaikio leidimo būdas. Čia jei su gerais pažįstamais. Bet sakysim ilgoje kelionėje ar nuobodžiaujant kurortuose visada gali atsirasti malonios išvaizdos pilietis, kuris pasiūlys persimesti kortomis. Šiaip - kompanijos palaikymui. Pradžioje jūs išlošiate, bet kompanionas pagauna azartą, pastato jums išgerti ir pasiūlo sulošti iš pinigų. Rezultate paryčiais atsigaunate su ryškiai lengvesne pinigine ir tik čia pradeda ryškėti mintis, kad tapote sukčiaus auka. Ateičiai sėdant žaisti kortomis reikėtų atsiminti keletą dalykų.
Sukčiai kortas maišo po vieną, o dalina po dvi, tris ar net daugiau. Sąžiningas žmogus kortas maišo krūvelėmis, o dalina po vieną. Todėl prieš žaidimą reikia susitarti dėl kortų dalijimo taisyklių. Kortas priklauso dalinti tik nuo viršaus, paeiliui ir tik po vieną.
Tiesa kortų sukčiai sukčiauja ne visada, gana ilgą laiką jie gali žaisti sąžiningai. Kol nepakvimpa stambiu išlošimui, tada jau panaudojama visa technika, o išlošus vėl galima daryti nedidelius statymus ir tykoti stambesnio išlošimo.
Po kaladės sumaišymo kortos perkėlimui turi būti padėtos ant stalo, o ne laikomos rankoje. Po perkėlimo visos kortos  kaladėje sulyginamos taip, kad neliktų išsikišusių ir nesimatytų perkėlimo vietos.
Žaidžiant visada reikia sekti, kad žemesnės kortos nebūtų pakeistos didesnėmis, jau buvusiomis žaidime (arba atvirkščiai), arba kortomis iš kitos kaladės. Galima pavyzdžiui patikrinti, ar žaidime dalyvauja visos kortos, t.y. ar yra visi 4 tūzai, 4 karaliai ir t.t.
Atėjus eilei dalinti, sukčius gali pakeisti ne kelias kortas, o visą kaladę, kurioje kortos iš anksto sudėliotos reikiama tvarka, todėl reikia labai atidžiai sekti dalinančiojo rakas. Kaladės pakeitimui pakanka kelių sekundžių, pakanka atseit ne tyčia nuleisti ranką s kortomis po stalu ir žaidime jau nauja kaladė.
Kortų nugarėlės piešinys nuo kitų kortų piešinio gali nežymiai, beveik nepastebimai akiai, skirtis: šiek tiek kitoks atspalvis, linijų pasislinkimas ar paprasčiausiai ant kortos likęs išdžiuvęs vandens lašas. Patyrę sukčiai tokiais skirtumais puikiai pasinaudoja, todėl kilus bent menkiausiam įtarimui kortų kaladę būtinai reikia keisti nauja.
Jei po dalinimo kortų dalis būna sulenktos, o kaladėje jos guli viršuje arba apačioje, tai taip pat sukčiaus darbas. Šis būdas net po teisingo perkėlimo leidžia sukčiams gražinti kaladę į  pirmykštę padėti, nes sulenktos kortos palieka plyšį parodanti kur kaladė buvo perskirta. Pataisyti padėtį čia gali tik kaladės pakeitimas nauja.
Jei atėjus eilei dalinti dėl kokios nors kortos negalite išlyginti visos kaladės, būtinai pažiūrėkite kodėl. Milimetru siauresnes arba platesnes kortas sukčiai naudoja kaip žymę, kurios pagalba kortas galima reikiamai nukelti, nes tokią kortą kaladėje lengva surasti.
Žaidimo metu kai kurios kortos gali kai kuriam laikui dingti nuo stalo ir vėl atsirasti būtent tada, kai jos reikia. Sukčius kortas gali slėpti delne ar rankovėje, todėl bežaidžiant visada reikia sekti priešininko rankas.
Žaidimo metu kortas galima pažymėti adata, nereikia durti net kiaurai. Net mažyčio įbrėžimo pakanka, kad vėliau tokia kortą būtų galima surasti apčiuopomis. Jei ką tik atplėštoje kortų kaladėje atsiranda tokių kortų - tai sukčiaus darbas.
Ne tokie miklūs sukčiai sutartiniais ženklais kortas pažymėti gali iš anksto, todėl rimtai žaidžiant  visada reikia apžiūrėti ir kortų nugarėles. Aišku ir žaidimo metu sekti, ar žaidime neatsirado žymėtų kortų. Kortas pažymėti galima žirklėmis, nebūtinai apkerpant. Įkirptos kortos kraštas būna nelygus, todėl į kaladę ji lenda sunkiau, be to ja lengva rasti apčiuopomis.
Kai kortos naujos, jas pažymėti galima pirštais nežymiai sulenkiat vieną ar kelis jos kampus. Būdas grubokas, bet jei žaidėjas nedėmesingas, ir jisai puikiai veikia.
Kartais sukčiai žadžia poromis. Taip sąžiningus žaidėjus apgauti yra lengviau - galima naudotis iš anksto sutartais žodžiais, žestais ar sutartiniais ženklais. Paprastai tokiu atveju vienas sukčių groja pirmu smuiku, antras jam talkininkauja.
Yra ir tokių talentingų sukčių, kuriems tokie sudėtingi kortų žymėjimo būdai visai nereikalingi, jie sugeba pasinaudoti net mažiausiais spausdinimo defektais kortų nugarėlės piešinyje. Pagal juos reikiamos kortos ir atpažįstamos.

SUKČIAVIMO KLASIKA.

Nors spauda ir televizija gana dažnai perspėja apie žaidimų su nepažįstamais žmonėmis pavojus, tačiau norinčių tokiu būdu prakišti savo pinigus vis tiek pastoviai atsiranda. Sukčiai dažniausiai tuo užsiima didesnių miestų gatvėse arba kurortuose, ten kur daug žmonių.
Klasikiniai azartiniai žaidimai, kurių išlošti sąžiningi piliečiai niekada neturi jokių šansų: antpirščiai, paprastos ir kompiuterinės loterijos.
Seniau tokių vikruolių galima buvo sutikti visų didesnių miestų gatvėse, tačiau policijai rimčiau susiėmus, visas biznis persikėlė į pogrindį. Arba naudojami kur kas gudresni (esmė nesikeičia) šiuolaikiniai būdai. Tik tiek, nes reikia pripažinti - sukčiavimo metodai bei mastai liko tokie patys kaip kadaise.
Paprastai tokie sukčiai dirba kaip viena komanda, sudaryta iš 3 - 10 grupių, darniai derinančiu savo veiksmus tarpusavyje: grupės vadovas, pakišti žaidėjai, šaukliai ir apsauga. Kartais šou paįvairinimui kas nors iš šutvės gali imtis reklaminio agento, galinčio ir paskolinti reikiamą sumą, vaidmens. Vaidinimas vyksta tokia tvarka. Įkyrus šaukliai platina bilietus minioje. Gavę bilietą ir sutikę dalyvauti piliečiai vedami prie lošimų agregato (Geras rusiškas žodis - лохотрон), kur kaip tik tuo metu vienas kuris iš savų žaidėjų visų akyse džiūgauja nemenkai išlošęs. Toliau potencialus klienas kviečiamas sulošti su "laiminguoju".  Vadovas metodiškai sumaišo bilietus ir duoda aukai traukti. Pilietis ištraukia bilietą ir vadovas paskelbia, kad jisai išlošė. Bet tuoj pat laimingą bilietą ištraukia ir netikras žaidėjas. Naujas bandymas duoda toki patį rezultatą ir tada vedantysis abiems (ir "klientui" ir netikram žaidėjui) pasiūlo statyti pinigus. Pakišti žaidėjai iš žioplių minios negaili patarimų ir drąsina "klientą", tačiau visus sekančius žaidimus laimi netikras žaidėjas. Gerai sukantis "klientas" gana greitai pralošia visus pinigus, tačiau reikalas taip paprastai nesibaigia. Šalia tuojau pat atsiranda bendrininkas, kuris stengiasi įtikinti prasilošus nepasiduoti ir atsilošti, tam reikalui net geranoriškai paskolina pinigų, kurie visai neseniai jam ir priklausė.
Tokiu būdu, jei viskas vyksta pagal planą, "klientas" netenka ne tik grynųjų, bet ir laikrodžio, auksinių papuošalų ir taip toliau, nes apsauginių palaikomas skolintojas skolą išsireikalauja tuojau pat.
Tokia nepralošiama loterija neša padorų pelną, viename taške sukčiai gali uždirbti iki tūkstančio litų per dieną, tad savaime suprantama norinčiu taip uždarbiauti netrūksta. Surandami ir būdai kaip padaryti, kad verslas atrodytų legaliau ir patraukliau.
Kartais šaukliais gali dirbti simpatiškesnės panelės, mokančios pavedžioti už nosies rimtus vyrus. Tačiau vos tik jos patikliam piliečiui praneša apie pirmą išlošimą, kaip mat pradeda veikti lochotronas. Prizu tokiose loterijose gali būti bet koks reikalingas brangesnis daiktas, televizorius ar virtuvės kombainas.
Kai pensininkei panešama, kad ji bemat išlošė tokį brangų ir naudinga, kaip taisyklė jinai pametą galvą ir pasiduoda sukčių malonei. Visada atsiranda kita moteris, kuri rodo savąjį bilietą ir aukai belieka išversti savo kišenes.
Tokiais atvejais, kai aukos nenori atiduoti savo menamam žaidėjui, reikalą i savo rankas ima tvirti apsaugos jaunuoliai ir greitai "atstato teisingumą". Apgautiems piliečiams nieko kito nelieka, kaip žygiuoti iki artimiausio policijos skyriaus, tačiau jie net neįtaria kaip sunku įrodyti sukčiavimo faktą. Sakysim kad byla pasiektų teismą, reikia griežtų sukčiavimo įrodymų su liudininkų parodymais ir panašiai. Kai veikia tokia gerai organizuota sukčių gauja, norint juos prigriebti tenka gerai paplušėti ir toli gražu ne visada pasiseka.
Todėl visada prisiminkite - toks gatvinis verslas gyvuoja ne tam, kad pirmam pasitaikiusiam galima būtų dovanoti brangų daiktą. Visų gatvinių loterijų tikslas, nežiūrint kaip jos gali gražiai atrodyti, yra jūsų pinigų išviliojimas. Todėl pamatę gatvėje tokį vaizdą, geriau paspartinkite žingsnį arba apeikite kuo toliau, tikrai liksite išlošęs.

ČIGONIŲ "BURTAI".

Filmuose čigonai (save jie vadina romais) romantiška tauta, savo taboruose klajojanti po margą pasaulį. Praktiškai taip ir yra, tik nereikėtų pamiršti, kad šie klajokliai dažniausiai neturi pastovesnio pragyvenimo šaltinio ... tad dažniausiai gyvena kitų žmonių sąskaita.
Jei mūsų vietiniai romai dar kažkaip tvarkosi (Valstybės ir policijos pagalba), tai retsykiais užsukančių į miestus taborų gyventojų pamiršti nereikėtu ir bent jau elementariai jų saugotis - tai dar niekam nepakenkė.
Paprastai vaizdas būna toks: tiesiog gatvėje prie moters prieina dvi čigonės, užkalbina, vedasi nuošaliau ir pradeda kažką "burti". Visais atvejais pokalbio tekstas praktiškai vienodas. Pavyzdžiui: "Žinom balandėle kokia bėda tavęs laukia. Tavo sūnų (vyrą, brolį, mylimąjį, arba abstrakčiau - tau brangų žmogų) nužiūrėjo bloga akis. Užkalbėtas jis dabar, gali greitai ir mirti". Jautresnė moteris aiškų susijaudina (gal sakysim iš vakaro sapnavo blogą sapną ir dabar vaikšto susikrimtusi), o čigonės tuo tarpu varo toliau: "Tik mes galime tau padėti - panaikinsim blogą ženklą. Tik matome, kad visos bėdos tavo namuose nuo blogo metalo. Atsinešk jį čia ir mes pasistengsime kaip nors padėti". Persigandusi moteris jau nebesivaldo ir neša iš namų ką pagriebusi. Iš pirmo žvilgsnio kaip ir savanoriškai, bet dažniausiai viską. Čigonės mikliai viską susirenką ... ir vietoje pagalbos dingsta minioje.
Aišku dažniausiai taip prapuola moterys, tačiau tikrai klaidinga manyti, kad nukenčia tik paprastos moterėlės. Labai dažnai čigonių burtams pasiduoda net visai nelinkę būti lengvatikiais žmonės. Viskas čia priklauso nuo nuotaikos, todėl pakanka tik pažiūrėti žmogui į veidą, o toliau jau technikos reikalas: liūnam reikia suokti apie nelaimes, linksmam - apie pasisekimą. Tai beveik visada šimtaprocentinis pataikymas. Jei pašalinis žmogus atspėja jūsų mintis: patvirtina kažkokį jūsų nerimą arba atvirkščiai - pasitikėjimą, tokiu atveju jūs nejučia juo patikite. "Viską matau brangusis, aplink vaikštai, vietoje trypčioji - kažkokia kliūtis tavo kelyje. Duok ranką - ateitį išbursiu" - pasisiūlo čigonė. Jei ji atspėjo, jūs nejučia aiktelite: "Tiksliai, iš kur ji viską taip gerai žino". Nors blaiviai pagalvojus, kam šiais laikais gyventi gerai ? Kas neturi rūpesčių ir nevaikšto aplink savo sėkmę.
Psichologams žinomas toks būdas priversti žmogų veikti prieš savo valią: Jei žmogus tris kartus pasako "Taip" kokiam nors niekniekiui, tai toliau spaudžiamas jis iš inercijos pasakys "Taip" ir daug rimtesniam, to net nenorėdamas.
- Gražuoli, duok litą vaikui duonai.
Jei susigraudinęs ištiesi ranką su tuo litu, tuoj pat seka antras prašymas:
- Na duok gi dar kelis, negi vaikui gaila ?.
Duodi dar kelis, ir tuojau pat seka kitas:
- O štai ten pas tave piniginėje aptrinta dešimtinė mėtosi, kam ji tau ? O mano vaikai nuo vakar nevalgę ...
Atrodo paprasta, bet sutikę duoti kelis kartus jau užkibote. Toliau seka tik tik "žuvelės pakirtimas":
- Tu toks jaunas, gražus ir dosnus, bet kažkoks rūpestis griaužia tavo širdį ... Duok ranką - pabursiu.
Čia ir prasideda tikrasis ir labai įtikinamas vaidinimas vaidinimas. Mikliai išvardijami gerieji tavo bruožai, tačiau tuo pačiu metu čigonės pradeda atsargiai lenkti prie paties svarbiausio - pinigų:
- Matau reikia tau padėti, paimk metalinį pinigą ir duok man. Nebijok - nepaimsiu, kam jis man ?
- Klausyk jos, jinai tiesą sako !. Ne tam ją motina pagimdė, kad jinai tave apgaudinėtu !.
- Dabar pabursiu su tavo metaliniu pinigėliu ir tau atiduosiu. Tris dienas neišleisk - nešiokis, o po to išleisk. Tada ir aplankys tave  laimė. Ir nuo to apturėsi laimę.
Toliau beburiant paaiškėja, kad su vienu "pinigėliu" laimės niekaip neprisišauksi. Užkalbėti reikia bent du, ir nešioti kairėje ir dešinėje kišenėse. Tada ateina eilė stambesnėms kupiūroms, kurios čigonėms taip pat nė už ką nereikalingos ("Motina prisiekiu. Kam man tavo pinigai"), į kurias suvyniojamas čia pat iš "kliento" galvos išpeštas plaukas. Visa perrišama raudonu siūlu ir dedama ant veidrodėlio ir liepiama galvoti apie savo pikčiausią neprietelių. Pinigų traukimas tuo tarpu vyksta nesustodamas. Pasirodo užkeikimo sustiprinimui reikalinga prie perrištų kupiūrų pridėti dar vieną (Geriau stambesnę), patrinti jomis skruostus ir duoti čigonei, kad jas surištų į vieną vietą tuo pačiu siūlu.
- Matai šitą siūlą - tai tavo siela. Devyniais dienas pinigus nešiok prie krūtinės gink dieve nenutraukdamas siūlo, tik po to nutrauk, sudegink ir pelenus paleisk pavėjui ...
Čia pasiekiama ir vadinimo kulminacija ... čigonė patrina kupiūras tarp delnų, pučia į juos ir stebuklas - pinigai dingsta be pėdsakų !.
Čia greitai paaiškinama, kad po trijų dienų pinigai tiesiog patys atsiras savininko kišenėje ir prašoma dar vienos kupiūros -  kad jų atsirastų tris kartus daugiau nei buvo ...
Rezultate klientas paprastai atsitokėja tik tada, kai "būrėjos" su visu jo piniginės turiniu būna jau senai dingusios. Iš čia peršasi išvada, kad tuo užsiimančios čigonės moka ne tik miklius fokusus rodyti. Nelabai tikisi, kad žmonių minioje gatvėje galima panaudoti hipnozę, bet kad jos puikiai perpratusios žmogaus psichologiją - akivaizdus faktas.
Dažniausiai čigonės "darbuojasi" vietose kur lankosi daug žmonių - minioje žmogus visada labiau pažeidžiamas ir didesnė tikimybė kad pasiseks. Darbuojasi dažniausiai po dvi tris (Taip psichologinis spaudimas busimai aukai dar labiau sustiprėja) ir labai garantuotai (Šiaip jau tokiame užsėmime ir negali būti neryžtingas, net žvilgsnis visada ryžtingas ir kibus). Apsupusios savo auka siauru ratu ima greitakalbe berti žodžius vos ne klientui į ausį (dar ir visos iš karto), ima už rankos ar glosto petį. Tai jau stiprus ginklas, ypač kai grupė veikia bendrai. Taip apdorotas žmogus tiesiog praranda orientaciją ir tampa lengva auka.
Prigriebti tokias "būrėjas" gana sunku, nes kaip taisyklė už savo būrimus pinigų jos neima. Papuolus ant jų kabliuko galima lengvai prarasti pinigus, telefonus ir juvelyrinius dirbinius, tačiau net ir šiuo atveju  įrodyti sukčiavimo faktą ir prigriebti "būrėjas" yra labai sunku - žmogus juk pats viską atiduoda. Todėl blaiviai mastantis pilietis į tokias "būrėjų" kalbas turėtų nekreipti jokio dėmesio (dar geriau laikytis nuo jų kuo atokiau), nesileistų į jokias kalbas ir net prie savęs prisiliesti, ir būtinai iš anksto perspėtu vaikus apie toki veiksmų pasekmes. Pakanka atsakyti į vieną klausimą, iškart prieina dar kelios čigonės ir viskas baigiasi taip, kad sąžiningas pilietis po to negali net aiškiai prisiminti, kaip jis visko neteko. Jei jau labai įdomu pažiūrėti kaip čigonės "dirba", darykite tai iš tolo - atsarga gėdos nedaro.
Pabaigai derėtų atsiminti, kad ne tik gatvėse galima papulti į tokią nepavydėtiną situaciją.
Čigonės nesikuklina pavaikščioti ir po daugiabučių kiemus, jei laiptinės rakinamos - gali palaukti gatvėje, ir sakysim šaukdama kad vaikui bloga paprašyti vandens. Toliau viskas vyksta pagal atidirbtą schemą gailestingas pilietis atsipeikėja tik uždaręs paskui lankytoją duris. Net keista, kaip čigonėms pavyksta taip įžūliai ir lengvai apgauti sąžiningus piliečius.
Ko gero vienintelis veiksmingas būdas apsisaugoti nuo tokių nemalonumų - neatidaryti durų nepažįstamiems žmonėms.
Jei vis tik papuolėte į jų pinkles ir netekote brangių daiktų, geriausiai pamiršti bereikalingą gėdą ir nedelsiant kreiptis į pareigūnus - einant karštais pėdsakais prarastus daiktus atgauti dažniausiai pasiseka.

FINANSINĖS PIRAMIDĖS.

Auksiniai piramidžių laikai buvo aišku 90-tieji metai. Valstybė tokios veiklos nekontroliavo visiškai ir verslas sukosi kaip sviestu pateptas. Šiaip jau bet kokia sėkmingai dirbanti kompanija negali sau leisti mokėti 45 % pelno nuo investuotų lėšų, tačiau "Sekundės" bankai, "EBSW holdingai" ir panašiai tai sugebėdavo ... ir, kaip su bet kokia kita piramide, iš pradžių viskas buvo gerai: dividentai buvo mokami laiku, norinčių gerai gyventi skaičius augo kaip ant mielių ...
Tik prasidėjus pirmiesiems pelno dalybų nesklandumams į tokias firmas buvo pasižiūrėta atidžiau, ir pasirodė, kad jų veikla tai viso labo primityvi stambaus masto afera. Naujų klientų pinigai buvo mokami kaip dividentai seniesiems indėlininkams, sukčių "reputacija" augo, kaip ir bendra pinigų masė jų kišenėse. Beliko tik sulaukti tinkamo momento "verslo" sustabdymui bei pinigų nuslėpimui. Dauguma "indėlininkų", savaime aišku, prarado savo indėlius, o kartu ir pasakiškus uždarbius.
Šiuo metu, dėka griežtesnės valstybinės priežiūros, tokių firmų ir bankų stipriai sumažėję, tačiau pavojus vis tiek išlieka nemažas, todėl savo santaupas saugiausia laikyti keliuose, kad ir mažesniuose bankuose. Geriausiai tuose, kurių valdyme dalyvauja valstybė.
Apsiraminus dirbančioms piramidės principu finansinėms kompanijoms, jų vietoje atsirado naujas finansinių genijų išmastymas - tinklinis marketingas. Kas tas tinklinis marketingas paprastai liaudžiai nelabai aišku, tad reklaminiuose bukletuose rašoma paprasčiau, pavyzdžiui: "Klestinti užsienio kapitalo įmonė plečia savo veiklą ir ieško specialistų gerai apmokamam darbui" Žmogus skambina nurodytu numeriu informacijos ir jam pranešama, kad artimiausiu metu kaip tik vyks prezentacija, kurios metu viskas ir bus smulkiai išaiškinta.
Sutartą dieną nurodytu adresu susirenka būrys norinčių gauti gerai apmokamą darbą ir šou prasideda. Firmos atstovas ima aiškinti, kad jų firma užsiima tinkliniu marketingu, kad savo srityje ji yra viena stambiausių ir stipriausių. Savaime suprantama dauguma nesupranta, apie ką eina kalba ir prie ko čia kažkoks marketingas, tačiau reikiamu momentu atvyksta padalinio "vadovas" ir makaronų kabinimas prasideda visu gražumu. "Vadovas" pradeda nuo teorijos ir veiklos taisyklių, pabaigia gi pasakiškais pelnais, kuriuos gauna darbštūs darbuotojai. Kalba eina apie puikius uždarbius, kilimą karjeros laiptais ir dar puikesnius uždarbius, naujus automobilius, namus ir taip toliau.
Aišku dabartiniams "klientams" reikalingi įrodymai, todėl į sceną kyla patyrę firmos darbuotojai, kurie jau baltame ekrane demonstruoja žiūrovams suka spalvotus vaizdus apie tai, kaip pilietis N. ilgai kankinosi neįvertintas savo mažai apmokamame darbe, ir kaip stebuklingai pasikeitė jo buitis po to, kai jis nutarė užsiimti šia veikla ir sudarė sutartį.
Kaip ne keista, visi pasisakantys nieko nekalba apie pačio darbo, kurio pagalba jie taip prasigyveno, esmę. Kalba eina tik apie tai, kad tinklinis marketingas yra progresyvus verslas, plačiai taikomas išsivysčiusiose šalyse.
Paprastai prezentacijos tęsiasi kelias valandas, per kurias svečiai vaišinami gaivinamaisiais gėrimais ir saldumynais. Susidomėjimas dar labiau pakaitinamas informacija, kad perspektyvūs darbuotojai kas keli mėnesiai turi praeiti kvalifikacijos kėlimo kursus kokioje nors egzotiškoje šalyje. Aišku darbdavio sąskaita. Savaime suprantama rezultatas būna toks, kad visada atsiranda susižavėjusių tokia perspektyva ir nekantraujančių išsiaiškinti visus tokio užsiėmimo niuansus.
Pasirodo tai visai paprasta - reikia tik sumokėti firmai kokį atliekamą tūkstantį ir tu jau dalyvauji. Po tu surandi dar tris tokius norinčius, kurie atsineša dar po tūkstantį ir tu jau pradedi uždirbinėti procentus. Kadangi reikalas pasirodo esąs rimtas, ateina momentas pagalvoti ir apie rimtesnius pinigus ...
Be abejo viskas sutvarkoma be priekaištų, "darbuotojai" už savo pinigus gauna ir sutartis, ir visus reikalingus popierius, tačiau tai vis tiek ta pati piramidė, tik kitaip sudėstyta. Pirmieji "darbuotojai" uždirbs neblogai, vėliau atėjusieji - galbūt taip pat, tačiau dauguma pagautų per pati firmos "žydėjimą" piliečių tikrai praras ir savo pinigus ir uždarbius.
Kartais taip kvailinami žmonės net supranta kur papuolę, tačiau pagauti azarto bando pasinaudoti proga ir lengvai pasipelnyti kitų sąskaita. Paprastai toks žaidimas vis tiek baigiasi patyrusių sukčių išlošimu, nes pašaliniai dalyviai juk nežino kada prasideda ir kada baigiasi rimtas lošimas.
Jei potencialūs "darbuotojai" abejoja ir neskuba priimti sprendimo, firmos "vadovai" gali surengti ir aukštesnio lygio prezentaciją, kur juos apdoros dar profesionaliau. Pavyzdžiui žadėdami išskirtines sąlygas ar prizus. 
Aišku visas toks "verslas" gali atrodyti ir ne visai taip, kaip parodyta (Sakysim tai jau klasikinis variantas, nes metodai tobulinami pastoviai !), bet jei tai sukčių darbas piramidės principas veiks visada, pakanka į reikalą pažiūrėti įdėmiau bei pamastyti iš kur atsiranda pinigai.

SUKČIAUS PORTRETAS.

Kaip atpažinti sukčius ?. Įvairiose šalyse atliktų testų rezultatai rodo, kad pagrindiniai sukčių-recidyvistų charakterio bruožai yra:
- Impulsyvumas, nesusivaldymas, atsainus požiūris į bendražmogiškas vertybes,
- Priešiškumas visuotinai susiklosčiusioms visuomenės gyvenimo normoms,
- Visuotinai priimtų taisyklių nesilaikymas, visiškas sąžinės graužimo ir gailesčio nebuvimas, žiaurumas, cinizmas bei trauka prievartai.
- Kartais: amoralus elgesys, psichopatiniai simptomai, ryškios psichinės patologijos ir net šizofrenija.
Daugelis sukčių įvairioms aferoms ir patologiškam melui atsiduoda su tikra aistra. Tokie nusikaltėliai labai azartiški ir kartais suktybėmis gautus pinigus išleidžia per kelias valandas. Paprastai tokie tipai prisiekę kortuotojai ir žaidimo salonų lankytojai.
Profesionalūs aferistai dažnai jaučia tiesiog nenumaldomą trauką naujiems nusikaltimams. Jausmas, kai atitinkamai apdorotas "klientas" pats įbruka jiems į delną savo santaupas ir į kraują plūsteli nauja adrenalino porcija, jiems gerai pažįstamas.

Šiaip jau tikri sukčiai niekada nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, nes paprasčiausiai neturi jokio kaltės jausmo. Kadangi jokio saiko ir sąžinės graužimo taip pat nesurasi, tai tokius tipus galima drąsiai vadinti amoraliomis asmenybėmis. Žmonių apgaudinėjimą jie laiko normaliu ir teisingu, o pasiteisinimai paprastai skamba vienodai: "Patys sutiko" arba "Jie to nusipelnė".
Pagrindinis pavojus iš tokių žmonių pusės visu pirma stiprus psichologinis spaudimas, ir atlaikyti jį  labai sunku, kartais net neįmanoma.
Tolimesnės aukų kančios sukčiams nieko nereiškia, todėl jie be jokio sąžinės graužimo gali atimti iš aukos paskutinius centus, surinktus pavyzdžiui brangiam gydymusi. Jų tikslas veikiant žmogaus sąmonę parduoti jam išgijimo, praturtėjimo ar valdžios pažadus. Ir jiems visai nusispjauti, jei jų veiksmų dėka žmogus atsidurs per plauką nuo mirties.
Anksčiau manyta, kad statistinis sukčius tai vyriškis virš trisdešimties, išaugęs alkoholikų šeimoje. Pasirodo ne, tarp sukčių pakanka ir gerų gerų šeimų atstovų. Be to sukčiavimui jaučia potraukį ne tik vyrai, bet ir moterys, kuo įvairiausiu tautybių, tikėjimo ar politinių įsitikinimų.
Vienintelis būsimų sukčių bruožas, pasireiškiantis dar vaikystėje - įgimtas sugebėjimas ir noras manipuliuoti aplinkiniais žmonėmis. Manipuliavimas be jokio sąžinės graužimo, teikiantis tik džiaugsmą ir pasitenkinimą, kuris ir skatina tolimesnius veiksmus tą kryptimi.
Daugelis sukčių, ypatingai užsiimančių finansinėmis aferomis, turi išsilavinimą aukštesni nei vidurinis, sukaupę nemažai žinių ir patyrimo, be jaučia kaip pirmą pasitaikiusi žmogų nuteikti nuoširdžiam pokalbiui. Jie labai komunikabilūs ir tuo pačiu labai amoralūs, nes jų žavumas ir nuoširdumas demonstruojamas tik tada, kai norima paveikti numatytą "klientą".
Kai kurie sukčiai sugeba siekti keleto tikslų vienu metu, ir be regimų pastangų: tiksliai klasifikuoti aukų tipus ir parinkti atitinkamus veikimo metodus. Jei su loginiu mastymu blogiau, sukčius gali ilgai vaikščioti aplink, tačiau jo veiksmai pasirodo tokie įtikinami, kad rezultate "klientas" iki galo taip ir nesupranta, kaip pasidavė regis paprastai apgaulei.
Aišku sukčiai visai ne supermenai, tačiau vis tiek jie labai pavojingi. Tai reikia niekada nepamiršti.

AUKOS PORTRETAS.

Specialistus dažniausiai stebina tai, kad nusikaltimo aukos dažniausiai  neskuba ieškoti pagalbos pas atsakingus pareigūnus. Taip būna ir paprastų sukčiavimų gatvėse, ir rimtų aferų su investiciniais fondais ar finansinėmis kompanijomis atvejais. Toks regis atsainus žmonių abejingumas prarastoms santaupoms neatsitiktinis, jis parodo ir patvirtina aukštą sukčių meistriškumo lygį. Aferistai sugeba savo aukoms įteigti klaidingą kaltės, gėdos ir baimės jausmą.
Nors profesionalūs sukčiai gali apgauti praktiškai bet ką, tačiau savo eilinę auką jie renkasi labai atidžiai. Kaip taisyklė numato tokį žmogų, kurį tuo metu nesunku apsukti aplink pirštą, ir nebūtinai kokį godų, kvailą ar paliegusį. Patyręs aferistas pirmiausia pasirinks kaip tik tokį žmogų, kuriam kaip tik šiuo metu pinigų neužtenka ir dėl to jis ieško būdų greitai ir lengvai jų prasimanyti. Tuo tikslu sukčiai bendrauja ir susipažįsta su daugeliu žmonių, kol galų gale randa tinkamą "kandidatą", o po to imasi "darbo" rimtai.
Didžiavimasis, egoizmas, neryžtingumas, tamsumas, senatvinis marazmas, jaunatviškas nerūpestingumas, godumas, sėkmės troškimas, nesėkmių baimė, liguistumas, per didelis pasitikėjimas savimi arba atvirkščiai, stiprus nusivylimas, pažeidžiamumas, ambicingumas, tingumas ..... - tai kaip tik tie charakterio bruožai, kurių visada ieškos ir suradęs būtinai jai pasinaudos savo kėslams bet kuris sukčius.

SUKČIAVIMO TECHNIKA.

VIETA. Naktiniai klubai, barai, stotys, aerouostai, uždari vakarėliai - tai yra tokios vietos, kur žmonės lankosi ieškodami pramogų ir turėdami su savimi bent kiek reikšmingesnes sumas. Tačiau kartais auka gali tapti ir palyginus neturtingas žmogus, jei turi gana turtingą draugą, taip nusikaltėliai ruošia dirvą tolimesniam šantažavimui.
PASITIKĖJIMAS. Visada stiprus ginklas, todėl aferistai visu pirma ir stengiasi išgauti "kliento" pasitikėjimą, demonstruodami jam atseit bendrus interesus ir įsitikinimus. Pakanka žmogui pradėti jais tikėti, ir sukčiai kaip mat tęsia reikalą pavyzdžiui "nuoširdžiai" prisipažindami, kad turi sunkumų labai pelningame reikaliuke: "Yra pinigai, kuriuos lengva paimti ... Tačiau tam reikia kai ką padaryti .... Jūs man atrodote patikimas žmogus ir neapgausite, todėl man nebaisu prašyti tavęs ....".
BENDRININKAI. Pastaruoju metu, kai atsirado daugybė finansinio sukčiavimo būdų, statytinis yra pagrindinė kriminalinio šou dalyvis. Statytinis vaizduojamas kaip solidus ir galingas ponas - pavyzdžiui kaip stambus bankininkas, prestižinės finansinės kompanijos direktorius ar net kaip įtakingas finansų ministerijos atstovas.
Tandemas dirba labai efektyviai: Numeris pirmas suranda "klieną" ir įgyja jo pasitikėjimą, išsiaiškinęs padėtį  "Naujasis  draugas" imasi iniciatyvos ir suveda su statytiniu, kurio įtakingumas ir autoritetas būna iš anksto sukurtas mitas.
Pagrindinė statytinio užduotis - "kliento" spaudimas, kai tik tas išleidžia iš savo rankų pinigus. Taip jis kaip ir sukuria alibi savo sėbrui. Jis maloningai leidžia pirmajam numeriui visaip aukštinti ir girti savo autoritetą ir sugebėjimus, taip auka statoma kaip ir į žemesnę padėtį sukčių atžvilgiu. Toks būdas, kai veiksme dalyvauja autoritetingas ponas (statytinis) ir juo besižavintis "Naujasis draugas", padeda sukčiams lengvai įgauti aukos pasitikėjimą. Pirmas numeris, atrodantis kaip ir ne prie ko, visada palaikys statytinio pasiūlymus ir kontroliuos aferos eigą.
Veikimo mechanizmai, kaip matosi, visai nesudėtingas. Pradžioje veikia "Naujasis draugas", kuris visai būdais stengiasi tapti vos ne giminaičiu. Vėliau į sceną išeina "elito" atstovas, kuris momentaliai tampa savo sėbro draugu ir nieko nenujaučiantis pilietis jų rankose.
Priklausomai nuo aukos charakterio ypatumų (godumas pinigams, per didelis savęs vertinimas, finansinių operacijų žinojimas arba ne, sąžiningumas arba atvirkščiai) statytinis tuojau pat pavaizduos atitinkamą pinigų išgavimo schemą. Netgi jei aukos norai dideli, bet galimybės menkokos, sukčiai veiks nelabai nusižengdami įstatymams ir vis tiek neliks be nieko.
ĮTARIMŲ PANAIKINIMAS. Sukčiams tai jau visai lengvas reikalas. Vieną kartą iš savo "kliento" gavus pinigų, po kurio laiko tų pačių pinigų dalį galima jam gražinti kaip "pirmąjį pelną" ir žmogus visiškai patiki sukčiais. Taip dirba dauguma aukštos klasės finansinių sukčių. Kartais taip veikia bankai, firmos ir net pati valstybė.

PREVENCIJA.

Kaip apsisaugoti nuo tokių sukčių ?. Iš patyrusio sukčiaus "klientas" visada išgirs tik tai, ką nori girdėti. Tačiau yra tokių klausimų, į kuriuos net patyrę veikėjai arba išvis neatsako, arba pradeda išsisukinėti ir meluoti. Juolab netikėtai užduoti jie gali priversti sukčius net pasimesti. Štai keletas tokių klausimų:
- Ar galėčiau pažiūrėti jūsų dokumentus ir licenziją ?,
- Kokių organizacijų paslaugomis jūs naudojatės ir kas jų vadovai ?,
- Kaip ir kur galiu patikrinti iš jūsų gautą informaciją ?,
- Ar galėčiau sužinoti tikslų jūsų gyvenamosios vietos adresą ir telefoną ?
- Ar galėčiau gauti koordinates asmenų, kurie jus gerai pažįsta ir naudojasi jūsų paslaugomis ?
- Ar galima pinigų perdavimo jums faktą patvirtinti notariškai ?
Galbūt tokius klausimus uždavinėti savo naujiems "Geriausiems draugams" ir nelabai patogu, bet tai turėtų būti būtina. Atidžiai stebint pašnekovų reakciją į tokius klausimus ir kilus menkiausiam įtarimui geriausia būtų iškart susilaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, kad vėliau netektų stipria gailėtis.
Kada "klientas" pradeda suprasti, kad rezultate sukčiai nė vieno savo pažado neįvykdė ir susigražinti vertybes mažai šansų, pats laikas ieškoti išeities, kaip visą reikalą pabaigti saugiai. Tokiais atvejais aferistai dažniausiai imasi grasinimų, o toliau viskas priklauso nuo sumos dydžio. Visai nereti atvejai, kai už didesnes sumas sukčių "klientai" paprasčiausiai nužudomi.

Susidūrei su sukčiais, sužinojai naujų sukčiavimo būdų - paviešink.
Nelik nuošalyje ir būsi padaręs vieną gerą darbą.

Čia paviešinta informacija - mūsų asmeninis patyrimas ir medžiaga iš daugelio nepriklausomų šaltinių.
Asmeniniam piliečių naudojimui kopijuoti leidžiama be jokio atskiro sutikimo.
Visiems kitiems atvejams būtina nurodyti šaltinį.