DAUGIATOMIŲ ARCHYVŲ IŠPAKAVIMAS SU WinRAR.

Archyvatorius WinRAR geras tuo, kad be nuosavo formato (.rar) moka dirbti ir su zip, cab, arj, lzh, ace, 7-zip, tar, g-zip, uue, bz2, jar, iso, z. formatais, gal todėl šiuo metu duomenų archyvavimui daugelis ir naudoja būtent WinRAR archyvatorių. Todėl norint teisingai dirbti su WinRAR, kaip ir su kiekviena programa, būtina žinoti ir truputį teorijos. Kadangi neretai jos trūksta, čia ir parodysime, kaip dirbti su programa WinRAR.

Daugiatomis archyvas tai vienas failas, padalytas į keletą dalių (susietu tarpusavyje), kurios viena be kito neišsipakuoja, todėl visų pirma reikia atsisiųsti visas jo dalis. Kai visos archyvo dalys jau yra vienoje vietoje, imamės išpakavimo. WinRAR pakankamai gudrus archyvatorius, pats mato visas tomo dalis ir supranta, kad jas reikės suklijuoti į vieną failą. Naudotojui belieka dešiniuoju peles mygtuku paspausti pirmą archyvo dalį ir atsivėrusiame lange nurodyti archyvatoriui kur padėti (Extract To ..) išpakuotą failą.

Jei išpakavimas vyko be trukdymų, archyvatorius surinko visas dalis, suklijavo ir padėjo nurodytoje vietoje. Tai ir būtų darbo pabaiga. Atsisiustas dalis galima išmesti ir naudotis šviežiai išpakuotu failu.
Tačiau kartais gautuose failuose gali būti klaidų (pvz.: dėl blogo ryšio siunčiant ar kitų priežasčių), tad išpakavimo procesas pasunkėja. Tai taip pat ne tragedija, nes padėčiai pataisyti yra du keliai:
1) probleminę dalį atsisiųsti iš naujo ir pakartoti išpakavimą,
2) arba pabandyti ją pataisyti programos WinRAR įrankiais.

Failų taisymas taip pat neturėtų skelti didelių problemų. Tam jį atidarome (neužeidami į vidų), pažymime probleminę dalį ir spaudžiame Tools -> Repair archive.
Jei programa duoda pranešima "Recovery record found", reiškia yra viltis pataisyti sugadintus failus ir, jei failo taisymas vyks pagal planą, toje pačioje vietoje (pagal nutylėjimą) bus sukurtas naujas pataisytas archyvas prasidedantis žodeliu „fixed“. Senas (sugadintas) failas taip pat lieka, todėl kad nesimaišytų jį reikia perkelti į kitą vietą, o naujojo failo pavadinime panaikinti atsiradusį „fixed“. Toliau viskas daroma taip pat, kaip buvo nurodyta pradžioje.

Tiesa kartais archyvai būna užrakinti slaptažodžiais, ir juos atidarant pasirodo pranešimas:

Nieko baisaus, tik reikia be panikos atidžiai įvesti nurodytą slaptažodį  į langelį ir visas procesas vyksta toliau. Reikia pasitikrinti registro ir kalbos nustatymus, nes šitame reikale tai yra svarbu. Jei slaptažodis tiesiog kopijuojamas iš puslapio, reikia pasitikrinti kad būtu nukopijuotas būtent pats slaptažodis. Jei archyvas vis tiek neatsidaro, reikia prisiminti, kad 99 % nuošimčiais tai įvyksta dėl neteisingai įvesto slaptažodžio. Todėl jei jis nesudėtingas, geriau įvestį jį rankinių būdu – susitaupys lakas ir nervai.

Pabaigai. Klaidos archyvuose dažniausiai atsiranda persiunčiant failus, todėl failų atsisiuntimui patartina naudoti specialias šį darbą palengvinančias programas. Pavyzdžiui nemokamą ORBIT DOWNLOADER.

Savo galimybėmis jis lygiavertis analogiškoms komercinėms programoms ir gali būti naudojama kaip jų nemokama alternatyva. OpenOffice.org licencijos leidžia nemokamai naudotis šiuo programų paketu, todėl tiesiog dabar jį galite parsisiųsti ir įdiegti į savo kompiuterį.

OpenOffice.org – tai visas nemokamų programų paketas (suderinamas su Microsoft Office), kuriame yra:

• OpenOffice.org Writer - darbo su tekstiniais dokumentais programa (Microsoft Word analogas) ir HTMH redaktorius;
• OpenOffice.org Calc - darbo su elektroninėmis lentelėmis programa (Microsoft Excel analogas);
• OpenOffice.org Draw - grafinių ir vektorinių vaizdų kūrimo bei redagavimo programa;
• OpenOffice.org Impress - programa nedidelių prezentacijų kūrimui (Microsoft PowerPoint analogas);
• OpenOffice.org Base - programa duomenų bazių valdymui;
• OpenOffice.org Math - matematikos formulių redaktorius ir makrokomandų rašymo sistema.