Piteris Rubensas - garsus XVI amžiaus flamandų tapytojas, žymiausias Europos baroko atstovų. Pradėjo mokytis Antverpene, bet tikrąjį dailės išsilavinimą gavo  Italijoje, kur gyveno 1600 - 1608-siais metais. Būtent Roma su savo antikinėmis skulptūromis, Mikelandželo ir Rafaelio freskomis, Karavadžio ir Karrači drobėmis ir suformavo iškilmingą ir didingą Rubenso tapybos stilių.
1609 metais Rubensas tampa asmeniniu erchercogo Alberto ir infantos Izabelės, Ispanijos regentų Niderlanduose, dailininku ir tik dėka puikių dirbtuvių bei nemenkų, Van Deiko lygio pagalbininkų, sugebėjo susitvarkyti su iš visos Europos plūstančiais užsakymais. Jis tapė paveikslus bet kokiomis temomis, darė gobelenų ir papuošalų eskizus, iliustravo knygas, kūrė skulptūras ir užsiiminėjo architektūros projektais it t.t.
1626 metais, po savo pirmosios žmonos Izabelės Brant mirties, Rubensas kuriam laikui apleidžia tapybą ir užsiima diplomatine veikla: lankosi Anglijoje ir Ispanijoje. Anglijos karalius Čarlzas 1 suteikia jam riterio vardą. Norėdamas išgarsinti savo tėvo, Džeimso 1  karaliavimą,  užsako ištapyti plafonus Londono banketų rūmuose.

1630-siais prasideda naujas Rubenso kūrybos etapas. Šiuo laikotarpiu šalia poetiškų peizažų jis nutapo ir eilę Elenos Faument, savo antrosios žmonos portretų. Dinamiškas jo tapymo stilius padaro didelę įtaką kitų flamandų dailininkų kūrybai palieka ir jau visam laikui palieka žymų pėdsaką pasaulio dailės istorijoje.