Raudonoji knyga (angl. IUCN Red List) - retų augalų ir gyvūnų, kuriems gresia išnykimas, sąrašai.
Per kelis paskutiniuosius šimtmečius daugelyje Europos valstybių buvo iškirstos didžiosios girios, XX a. nusausintos didžiausios pelkės, ištiesintos upės ir upeliai, sunaikinti laukų želdiniai. Savo buveinių neteko specializuotos rūšys: tilvikai, uoksiniai paukščiai, pelėdos. Aktyviai naudojamuose ir lankomuose miškuose neliko lokių, lūšių, kitų plėšriųjų žvėrių. Daug kur išnyko baltieji gandrai, sakalai keleiviai, kurtiniai ir tetervinai, ūdros ir vilkai.
Ir deja šis nykimo procesas tik greitėja, sparčiai artėja kitų pasaulio rūšių eilė ... Tam, kad padėtį galima būtų bent kiek realiau įsivaizduoti ir nors bandyti kažką daryti, 1948 metais Pasaulinė gamtos apsaugos sąjunga įsteigė Retųjų ir nykstančių rūšių komisiją. Komisijos nariai – žymiausi to meto mokslininkai, ekologai ir gamtosaugininkai – atliko milžinišką darbą: per penkerius metus surinko informaciją apie retas, rečiausias ir ties išnykimo riba esančias rūšis ir pradėjo rengti Raudonąją faktų knygą. Iki 1966 į ją buvo įrašyta 211 žinduolių rūšių ir porūšių, taip pat 312 paukščių rūšių ir porūšių. Į 1973 išleistos naujos Tarptautinės raudonosios knygos pirmąjį tomą buvo įtrauktos 236 žinduolių rūšys ir 292 porūšiai, į antrąjį tomą – 287 paukščių rūšys ir 341 porūšis, į trečiąjį – 36 varliagyvių rūšys bei 119 roplių rūšių ir porūšių.
Padėtis tikrai rimta, nes visai greitai žemėje gali nelikti kad ir šių nuostabių gyvūnų:

Mėlynasis banginis

Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus) - didžiausias pasaulio gyvūnas. Jis užauga iki 35 m. ilgio, o svoris gali siekti apie 120 tonų. Tai būtų maždaug kaip 30 dramblių, 150 lengvųjų automobilių arba 1600 žmonių. Įspūdinga. Bet prieš besaikį medžiojimą neatsilaikė ir šie milžinai, manoma kad dabar pasaulyje gyvena apie 10000 banginių. Nors mėlynųjų banginių medžioklę jau senokai draudžiama, tačiau dėl sumenkusių zooplanktono atsargų vandenynuose jie vis tiek balansuoja ant išnykimo ribos. Manoma, kad plonėjant žemės ozono sluoksniui, pro jį prasiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių, pražūtingų jūrų planktonui.

Didžioji panda

Didžioji panda (Ailuropoda melanoleuca) gyvena Kinijoje, Jandzės aukštupyje. Audringas Kinijos ekonomikos augimas Pandoms palieka nedaug šansų išgyventi - jos tiesiog netenka savo gyvenamųjų vietų. Padėti sunkina dar ir silpnas pandų seksualinis instinktas, tad bandantys gelbėti pandas mokslininkai, norėdami priversti suaugusias pandas poruotis, priversti joms net rodyti tokius pandiškus pornografinius filmus.
Beje, paskutiniais jų DNR tyrimais nustatyta, kad pandos visa ne meškos, jos yra janotų giminaitės.

Kalnų gorila

Afrikos kalnų gorila (Gorilla beringei beringei) – pati didžiausia ir stipriausią iš primatų. Nežiūrint savo gabaritų - tai taikus ir komunikalus gyvūnas - landūs turistai, jei moka teisingai elgtis ir neerzina vado, sugeba įslinkti vos ne į bandos vidurį. Gorilos yra artimiausias mūsų giminaitis, jų ir žmogaus DNR atitinka net 98%.
600 paskutinės likusių kalnų gorilų gali išnykti bet kuriuo momentu, kartu su kertamais miškais - jų gyvenamąją vieta. Daug gyvūnų krenta nuo brakonierių kulkų ir miršta nuo žmogiškųjų ligų. Maža to, daugelis cirkų tiesiog svajoja turėti nuosavą "King Kongą".

Beluga

Beluga (Huso huso) žemėje gyvena jau 200 milijonų metų. Gyvena ši žuvis apie 75 metus, per tą laiką pasiekia 10 metrų ilgį ir apie 2 tonų svorį. Teisingiau pasiekdavo, nes šiais laikais vyresnių nei 18 metų amžiaus ir didesnio nei 40 kg. svorio žuvų jau nebepasitaiko.
Viena jų išnykimo priežasčių yra Volgos hidroelektrinių užtvankos, užtvėrusios belugoms kelią į jų nerštavietes upės aukštupyje. Kita svari priežastis - aukšta juodųjų ikrų kaina: vienas gramas belugos ikrų kainuoja virš 500 rublių.

Mėlynoji medvarlė

Mėlynoji medvarlė (Dendrobates azureus) yra vienas nuostabiausių mūsų planetos gyvūnų. Žmonės šių varlyčių nuodus naudoja nuskausminančių vaistų gamybai, o vietiniai gyventojai į jų odą patrina medžioklinių strėlyčių antgalius. Varlytė gyvena drėgnuosiuose Amazonės tropiniuose miškuose, kurie kertami maždaug 4 futbolo aikščių dydžio plotais per minutę greičių.

Baltasis poliarinis lokys

Baltojo lokio (Ursus maritimus), gražaus ir stipraus žvėries, išlikimui grasina visuotinis klimato atšilimas. Kadangi baltojo lokio namai šaltojoje šiaurėje, tai ir lokių šansai išgyventi tirpsta kartu su Arktikos ledais. Vis dažniau baltiesiems lokiams tenka bandyti laimę naujuose namuose - arktinėje tundroje, o Aliaskoje ir Kanadoje jau buvo pastebėti baltųjų ir rudųjų lokių mišrūnai. Be to į šiaurę traukia ir žmonės, juos čia masina atrasti nauji naftos telkiniai,  tad baltiesiems lokiams tikrai ateina sunkūs laikai.

Kazuaras

Kazuaras (Casuarius casuarius) – senovinis besparnis Australijos paukštis, minta įvairiais tropinių medžių vaisiais ir taip išplatina jų sėklas. Nykimo priežastis - sulaukėjusios naminės kiaulės, puolančios ir išdraskančios jų lizdus. Nors kazuarai užauga iki 60 kg. svorio, prieš sulaukėjusiais kiaules jie bejėgiai. Laukinių kiaulių "dėka" nuo žemės paviršiaus jau išnyko Australijos drontai, tad dabar atėjo kazuarų eilė.
 

Floridos puma

Anksčiau Floridos pumos (Puma concolor coryi) gyveno visoje pietryčių Amerikos pakrantėje. Dabar jos sutinkamos tik Floridoje. Miestų šiukšlynai, fermos, užterštas vanduo palieka mažai šansų šiam gyvūnui išgyventi. Bandydami kaip nors išsaugoti šią rūšį mokslininkai Floridos pumas kryžmina su Techaso pumomis.

Jūrinis vėžlys

Jūriniai vėžliai (Caretta caretta) tikri vandenynų klajūnai - migracijos keliai viršija 2000 kilometrų, tad jų gyvenimas ir taip toli gražu nelengvas, o didelė paklausa jų mėsai šiuos šiuos vėžlius tiesiog šluoja nuo žemės paviršiaus.

Koralai

Jūrų koralai (Acropora palmata and A. cervicornis) – dar viena klimato atšilimo auka. Padidėjęs vandenynų rūgštingumas, drumstas vanduo labai kenkia šiems jūros organizmams, o nusilpusius koralus puola įvairios ligos ir parazitai. Prisiminus kad jūriniai koralai dar ir daugelio jūros gyventojų "namai", jų masiškos žūties pasekmės gali būti labai skaudžios.

Pabaigai. Raudonojoje knygoje įrašytos rūšys skirstomos į 5 retumo kategorijas: 0 – išnykusios ar galbūt išnykusios rūšys; 1 – nykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik taikant specialias apsaugos priemones; 2 – sparčiai nykstančios rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų skaičius jose sparčiai mažėja; 3 – retos rūšys, kurių populiacijų yra mažai dėl jų biologinių ypatybių; 4 – retos, nepakankamai ištirtos rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas retumo kategorijas; 5 – išsaugotos rūšys, kurios jau anksčiau buvo įrašytos į Raudonąją knygą ir kurių gausumas jau atstatytas.