Kam žmogui reikalinga informacija ?

Manoma tam, kad geriau suprastų save bei supantį pasaulį. Tikriausiai tokia ir turėtų būti masinių informacijos priemonių paskirtis. Tačiau kodėl, pavarčius kai kuriuos mūsų dienraščius ar pasižiūrėjus TV laidas, vis dažniau pagauni savyje mintį: kodėl vos ne po pusvalandžio dažniausiai nė neatsimeni ką skaitei ar ką žiūrėjai ?
Kas netiki, gali pabandyti prisiminti, kokį įdomesnį ir naudingesnį straipsnį ar laidą skaitė ar žiūrėjo sakysim vakar. Žinios - atrodo čia viskas turėtų būti aišku: kasdien išmetamos berods tik ypatingos naujienos, o pasirodo ir jas prisiminti kartais reikia šiokių tokių pastangų. Kitą dieną jau kitos žinios (Vėl kažkokios ypatingos), taip ir eina gyvenimas pro šalį.

Toks įspūdis, kad daugelio sąmonėje tik informacijos kratinys: vardai, datos, prekių ženklai, reklamos klipai ir nesibaigiantys TV šou. Visa tai pastoviai sukasi galvoje ir formuoja tik paviršutinį  mastymą, neleidžiantį žmogui pažiūrėti giliau ir suprasti pačios reikalo esmės. Darosi kažkas sunkiai suprantama: be sustojimo "džiaugiamės" begaliniais nesąmoningais šou, konkursais, "humoro" laidomis, kurių pagrindinė mintis - pramoga (Apie tai net ir neslepiama). Pramogos keičia viena kitą, sūkurys vis labiau įsisuka ir įtraukia naujas aukas: "Herojai" privalo būti seksualūs (nesvarbu kaip ir kokios pakraipos) ir būtinai demonstruoti, kad jie tikrai silpnapročiai. Suprask žmogau - būti kvailu yra visko viršūnė, tik nereikia dėl to jaudintis. Visuma neegzistuoja, tik slystama gyvenimo esmės paviršimi, svarbu kad būtų malonu. Apie tai, kad kiekvienas žmogus yra išskirtinis, nė neprisimenama. Taip ir kyla negeras klausimas, ar vidutinis (statistinis) lietuvis tikrai yra subrendusi ir savarankiškai mastanti asmenybė.

Čia ir kyla keli nepatogūs kausimai: Pirmas, kokių tikslų siekia informacijos verslą vykdantys informavimo priemonių savininkai ir jiems dirbantys žurnalistai (O gal jų pačių sąmonė yra tik iškreiptas tikrovės vaizdas) ? Antras (kur kas aktualesnis), kiek dar ilgai mums patiems reikės atsikratyti šios masinio smegenų "pudrinimo" programos ?. Jei jau tai daroma (vyksta), gal tai kažkam tai naudinga.

Aišku, iš tokio kvailumo galima būtu tik skaniai pasijuokti ir viską užmiršti, bet juokas praeina, o klausimas ką daryti - lieka.

Nors sakoma, kad liaudžiai reikia tik duonos ir pramogų, leiskite nesutikti - mums reikia ir kai ko daugiau. Mes nesame šio reikalo profesionalai, ir gal būt žinome ne viską, bet nuo kažko juk reikia pradėti. Šiais laikais normalus žmogus neturėtų pastoviai sėdėti prie televizoriaus, tad vietoje to ir buvo sukurta ši svetainė. Pradžioje tai buvo nedidelis projektėlis be didesnių tikslų, bet dirbome nesudėdami rankų. Vėliau pamažu atsirado draugų ir bendraminčių, pasidalinusių mintimis bei prisidėjusių savo darbais, tad dabar būtų jau kaip ir vėlu sustoti. Męs dar pakovosime !

Turite klausimų ? Norite prisidėti ?