Negyvosios, arba mirusios kopos apima Kuršių Nerijos dalį tarp Juodkrantės ir Pervalkos, į rytus nuo tos pačios krypties kelio. Yra keletas versijų, kodėl šios kopos taip vadinamos. Viena iš versijų – čia buvo užpustyti keli kaimai, todėl kopos pavadintos „mirusiom“. Kita versija – ant kopų neauga jokia augmenija (išskyrus retas „oazes“), todėl jų toks ir pavadinimas. Nors patekti į šias kopas gana paprasta, tereikia Juodkrantės – Nidos keliu pavažiuoti keletą kilometrų ir paeiti 200-400 metrų link Marių, tai nėra rekomenduotina, nes didesnė šios teritorijos dalis – gamtinis rezervatas, kuriam galioja grieščiausias apsaugos režimas – vaikščiojimas ir kitokia veikla baudžiama. Yra, taip vadinamasis, Naglių kopos takas, per kurį leidžiama pasivaikščioti ir apžiūrėti šį unikalų vėjo sukurtą kraštovaizdį. Nenorėdamas būti įkyrus, pabrėšiu, kad vaikščiojimas po šias kopas, šalia pažymėto tako, yra chunveibiniškas, nes gali nesugrįžtamai suniokoti šį unikalų gamtos kampelį. Kadangi ant „negyvųjų“ kopų neauga jokia augmenija, taigi nėra ir dirvožemio, nėra viršutinio mūsų kojas ir batus laikančio sluoksnio, todėl bet koks lipimas skatina vėjo veiklą (eroziją) ir ardo šias kopas. Nuotraukose pateikiami vaizdai yra padaryti gavus oficialų leidimą iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko vadovybės aplankyti šią unikalią vietą moksliniais tikslais.