Kadžuraho — nedidelis Indijos kaimelis Madja Pradešo valstijoje. Trims tūkstančiams vietinių gyventoju tenka 22 Kama Sutros šventyklos (Kažkada buvo 85). Šios šventyklos — pati didžiausia pasaulyje erotinių skulptūrų galerija po atviru dangumi. Susidomėjimas šiomis šventyklomis toks didelis, kad kaimelis turi net savo aerouostą, į kurį iš Delio reguliariai skraido lėktuvai.

 

 

Šventyklos pastatytos daugiau nei prieš 1000 metų. Pasak legendų, Kadžuraho statytojai nusileido iš menulio. Chemavati, gražuolė Bramino duktė, buvo sugundyta Mėnulio dievo, kai naktį maudėsi upėje. Šios dievo ir mirtingosios meilės dėka gimė sūnus Čandravarmanas. Netekėjusi ir gentainių persekiojama moteris rado prieglobstį gūdžiuose Vidurio Indijos miškuose, kur ir tapo motina ir mokytoja savo sūnui. Išaugęs berniukas tapo valdovu, Čandela dinastijos pradininkų. Vėliau, kai jis jau buvo pripažintas valdovas, susapnavo motiną, kuri maldavo pastatyti šventyklą, parodančią žmogiškąsias aistras ir jų norų tuštumą.

Šventyklose pastoviai bastosi būriai beždžionių, taip ir besitaikančių ką nors nugvelbti. Kad jos per daug neįkyrėtų turistams, yra specialiai tam skirti darbuotojai, kurie ilgomis lazdomis jas nuolat vaiko. Tiesa paprastai viskas baigiasi tik tuo, kad beždžionės iš vienos vietos persikelia į kitą.

Išorinės šventyklų sienos ištisai puoštos sekso scenomis. Vaizdai atrodo gana atvirai, kartais net nepadoriai. Laikoma, kad jei jas pamatęs žmogus apsisuka ir bėga šalin, jis niekada nepasieks dievo, esančio šventykloje (viduje sekso scenų nėra). Šventyklų viduje - dievas, išorėje - aistros ir seksas.

Religinio ir erotiškojo prado gretinimas šventyklų architektūroje kelia mintį, kad Kadžuraho statytojai buvo Tantros sekėjai, mat Tantroje seksas laikomas šventu, kaip malda ir meditacija.

Pagrindinė Kadžuraho šventyklų skulptūrų tema - moteris. Čia ji rašo laišką, žaidžia su vaiku, dedasi makijažą, aistringai šoka, mylisi ...

Moteris – nekalta, koketiška, besijuokianti – be galo graži ir gundanti.

Tarp sekso scenų pasitaiko ir zoofilijos fragmentų.

Figūros vaizduojamos meistriškai, su daugybe išsiskiriančių detalių, tačiau veiduose nematyti jokių emocijų.

Žiūrint į skulptūrų veidus atrodo, kad veikėjai iš savo užsiėmimo neturi jokio malonumo, arba tiesiog išėjo už malonumo ribų. Šventyklos ir jų skulptūros po šiai dienai sukelia ginčus, nes nerandama prieinamo paaiškinimo, kam ir kokiu tikslu visos šios scenos buvo pavaizduotos šventyklų sienose.

Vyrai ir moterys meilės pozose vaizduojami tik ant išorinių šventyklų sienų, viduje nėra gi net dievų skulptūrų. Tam yra toks paaiškinimas: tik tada, kai jūs visiškai sąmoningai išbandysite savo seksualumą, visas pojūčių stadijas, jūs pasieksite ribą, už kurios seksas jau neturės jums jokios reikšmės .... Tik tada galėsite įeiti į šventovę pas dievą. Jei jūsų interesai dar išorėje - jūsų vieta lauke.