Kaaba (arab. كعبة‎‎ - kubas) — svarbiausia musulmonų šventykla Mekoje (Saudo Arabija), vidiniame Uždraustosios Mečetės kieme. Pažodžiui arbų kalboje "Kaaba" reiškia "aukšta vieta, apsupta pagarbos". Kiti Kaabos pavadinimai - "Bait al Atek": pirmojo žodžio reikšmė būtų "pats ankstyviausia, seniausia", antrasis verčiamas kaip "nepriklausoma, išlaisvinanti". Abi reikšmės eina žodyje "Bait al Charam" — "šventi namai". Chadžo metu piligrimai eina aplink Kaabą (prieš laikrodžio rodyklę). Kaaba - šventovė, į kurią maldos metu turi atsisukti viso pasaulio musulmonai. Kaabos kampai atgręžti į 4 pasaulio šalis. Musulmonai tiki, kad bet kokio stiprumo vėjai, atsitrenkę į Kaabos sienas praranda savo jėgą ir nurimsta.

Kaaba - žymiausia ir pati svarbiausia Al Masdžid al Charamo islamo šventovė Mekoje. Tai kubo formos, 10 ant 12 ir 15 m. aukščio statinys iš akmens, uždengtas juodo šilko audeklu - kisva (ji keičiama nauja viena kartą į metus), kurios viršutinė dalis išsiuvinėta auksu citatomis iš Korano. Apatinė kisvos dalis taip pat išsiuvinėta auksu ir uždengia įėjimą į Kaabą - gryno aukso duris, sveriančias 286 kg.

Kiekvienas tikras musulmonas, jei tik leidžia sveikata ir galimybės, nors kartą gyvenime privalo nukeliauti i Meką ir aplankyti Kaabą. Rytiniame Kaabos kampe, įrėmintas sidabru, įmūrytas paslaptingas Juodasis akmuo. Pasak legendos, iš pradžių jis buvo baltas, tačiau ilgą laiką daugybės nusidėjėlių liečiamas pajuodo. Visi piligrimai stengiasi jį pabučiuoti, jei nepasiseka tai būtinai nors paliesti.

Juodasis Kaabos akmuo (musulmonai jį vadina al Chadžar al Esvad) - pats žymiausias pasaulio akmuo, pasak populiarios nuomonės Adomo atneštas iš Rojaus. Kita nuomonė, kad tai meteoritas - ne geležies, nes gana trapus, ir ne akmens, nes neskęsta vandenyje. Yra ir kitų argumentų, neigiančių jo meteoritinę kilmę.

930 metais Bachreine įsikūrę karmatai Juodąjį akmenį buvo pagrobę (Į Meką jis buvo sugrąžintas tik 951 metais. Jo tikrumas buvo nustatytas pagal jo savybę neskęsti vandenyje). 1050 metais išprotėjęs Egipto kalifas siuntė žmogų relikvijos sunaikinimui. Savo istorijoje Kaaba du kartus degė, 1626 metai buvo užtvindyta, tad per visas nelaimes akmens nepavyko išsaugoti sveiko - Juodasis akmuo suskilo į 15 gabalų. Šiuo metu akmuo sutvirtintas cemento skiedinių ir saugomas specialiame sidabriniame futliare, o jo matoma dalis yra maždaug 16,5 x 20 cm.

Kada ir kieno Kaaba pastatyta - neaišku. Pasak legendų, angelas Gabrielius atnešė Juodąjį akmenį iš rojaus ir perdavė jį besigailinčiam Adomui kaip tik šitoje vietoje, o į sieną jį vėliau įmūrijo Ibrahimas (Abraomas) su savo sūnumi Izmaeliu (arabų protėviu) Alacho valia atstačiusių Visuotinio Tvano sugriautą šventovę. Kaabos statybos darbams Ibrahimas vadovavo stovėdamas ant plokščio, galinčio skraidyti, akmens. Šis akmuo, su išlikusiu Ibrahimo pėdos atspaudu, musulmonams taip pat šventas ir saugomas netoli, keletas metrų nuo Kaabos.

Tikrai žinoma, kad Arabijos tautoms ši vieta buvo šventa ilgai iki Islamo atsiradimo. Dar III amž. iki Kristaus Kaaboje jau buvo tikras arabų genčių panteonas: čia buvo meldžiamasi iki 360 nacionalinių stabų. Kaabos apylinkės skaitėsi šventos ir neliečiamos, ypač chadžo metu. Muchamedas, 630 metais užėmęs Meką, visus stabus iš šventovės išmetė, bet Juodąjį akmenį pagarbino ir paliko. Iš tų laikų liko ir chadžo apeigos.

1980 metais Elizabet Tomsen paskelbė savo hipotezę, kad Juodasis akmuo galėjo atsirasti nuo stipraus meteorito smūgio į smėlį, sudėtinėms dalims išsilydžius ir susimaišius. Panašios sudėties akmenų galima rasti apie 1080 kilometrų į rytus nuo Mekos, taip vadinamame Vabaros krateryje. Ten randami akmenys iš  sustingusio korėto stiklo, todėl jie yra ir trapūs ir neskęsta vandenyje.
Taip vadinamas Vabaros krateris unikalus tuo, kad tenai pusės kvadratinio kilometro plote smėlyje pilna juodo stiklo nuolaužų, taip randama pat baltų akmenų iš sukepusio smėlio ir geležies. Er Riado Karališkajame universitete saugomas 1965 metų ekspedicijos metu rastas akmuo (vadinamas Kupranugario Kupra, svėrė apie 2200 kg.) sudarytas iš geležies ir nikelio, ir ko gero tikrai yra dalis meteorito, subyrėjusio į gabalus prieš pat smūgį į žemę.