Atnaujinta: 2009-08-19
JFK: PASKUTINĖ KELIONĖ Į DALASĄ.

1963 metų lapkričio 22d. JAV prezidentas Džonas Ficdžeraldas Kenedis išvyko į Dalasą. Šis vizitas buvo JAV prezidento priešrinkiminės kompanijos dalis ir pergalė būtent Teksase demokratų partijai buvo labai svarbi, tad prezidentas nutarė vykti nepaisydamas FTB perspėjimų apie galimą pasikėsinimą. 1140 prezidento lėktuvas nusileido Dalaso aerouoste "Love Field", kur jo jau laukė prieš kelias minutes atvykęs viceprezidentas Lindonas Džonsonas. Trumpas pasisveikinimas ir prezidento kortežas pajudėjo miesto link.

Be Džono ir Žaklinos Kenedžių, sėdėjusių ant užpakalinės sėdynės, atvirame limuzine buvo dar du JAV Slaptosios tarnybos agentai: prie vairo sėdėjo Viljamas Griras, šalia jo - Rojus Kelermanas. Už jų nugarų sėdėjo Teksaso gubernatorius Džonas Konelis su žmona Nely.

Prezidento limuziną lydėjo dar viena apsaugos tarnybų mašina ir automobilis su viceprezidentu Džonsonų, taip pat su apsauga.

Visame kortežo kelyje būriavosi Dalaso gyventojai, džiaugsmingai sveikinantys savo prezidentą. Prieš pat posūkį į Elmstrytą Nely Koneli atsisuko į Džoną ir pasakė:
- Ponas prezidente, tikriausiai negalėsite tvirtinti, kad Dalase nėra jus mylinčių žmonių.
- Taip, tai akivaizdu, - atsakė Kenedis. Po keliu minučių snaiperio paleista kulka pataikė jam į nugarą.

Nuaidėjus šūviams Slaptosios tarnybos agentas Klintonas Hilas sugebėjo užšokti ant limuzino laiptelio, ketindamas savimi pridengti prezidentą. Krauju aptaškytoje mašinoje dejavo sužeistas Teksaso gubernatorius, viena kulka pataikė jam į nugarą. Žaklina bejėgiškai palinko virš mirštančio vyro. Vairuojas staigiai padidino greitį ir limuzinas visu greičiu paliko pavojingą zoną.

Jau po kelių minučių Kenedis buvo pristatytas į Parklendo ligoninę, buvusią netoliese. Pirminėje apžiūroje nustatyta, kad prezidentas dar gyvas, tad skubiai imamasi priemonių jo gyvybės išsaugojimui. Tačiau buvo viskas ir 1140 oficialiai pranešama, kad 35-sis JAV prezidentas mirė. Mirties liudijimą pasirašė asmeninis prezidento gydytojas Džonas Barklis.

Apie šeštą valandą vakaro karstas su Kenedžio palaikais buvo pristatytas į Vašingtoną. Dar skrydžio prezidento lėktuve metu Lindonas Džonsonas priėmė priesaiką ir nuo to momento pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.

Remiantis gatvės liudininkų parodymais buvo nustatytą, kad į prezidento mašiną šaudė žmogus iš šešto pastato aukšto, kur buvo mokyklinių vadovėlių sandėlis. Sandėlio darbuotojai ai patvirtino, ir taip pat kad matė, kaip jų bendradarbis LI Harvis Osvaldas nuaidėjus šūviams skubiai paliko pastatą. Praėjus valandai nuo pasikėsinimo jis buvo sulaikytas kino teatre. Prieš tai Osvaldas dar suspėjo nušauti patruliuojantį policininką Tipitą, norėjusį patikrinti žudiko dokumentus.

Li Harvis Osvaldas tarnavo jūrų pėstininku, treniravosi šaudyti su snaiperiniu šautuvu, buvo atestuotas kaip vidutinės kategorijos snaiperis. 1959 metais, kaip turistas jis lankėsi Tarybų Sąjungoje, ir kažkokiu būdu gavo leidimą ten gyventi. Pragyvenimui uždirbdavo dirbdamas Minsko radioelektronikos gamykloje. 1961-s vedė TSRS pilietę Mariną Prusakovą, su kuria susilaukė vaiko. Taip pačiai metais Osvaldas, jau su žmona, grįžta į Teksasą. Pasak gandų, jis turėjo ryšių su Kastrui priešiškomis grupuotėmis, tačiau viešai ne kartą tvirtino esąs tikras marksistas. Grįžęs į Dalasą darbą susirado vėliau išgarsėjusiame mokyklinių vadovėlių sandėlyje.

Lapkričio 22 naktį Osvaldui buvo pareikšti kaltinimai dėl Kenedžio ir Tipito žmogžudysčių. Jiis griežtai paneigė savo dalyvavimą šiame reikale.

Praėjus dviems dienoms, lapkričio 24-ą, išeinantį iš policijos nuovados Li Harvį Osvaldą nušauna Dalaso naktinio klubo savininkas Džekas Rubis. Savo poelgį jis paaiškino noru atkeršyti prezidento žudikui už jo nusikaltimą. Tačiau pasklido ir kitokie gandai: Džekas Rubis buvo susijęs su CŽV ir kuravo Osvaldą prezidento nužudymo operacijos metu.

1963 m. lapkričio 25 dieną trisdešimt penktas JAV prezidentas buvo palaidotas Arlingtono kapinėse. Į paskutinę kelionę jo palydėti atėjo apie milijonas amerikiečių. 1530 Žaklina Kenedi ant savo vyro kapo uždegė amžinąją ugnį. Džonui Kenedžiui, pirmajam ir vieninteliam JAV prezidentui katalikui, buvo 46 metai.

Aiškaus atsakymo, kas iš tikrųjų buvo prezidento Kenedžio žudikas iki šiol nėra. Ar galėjo Osvaldas per šešias sekundes palesti tris taiklius šūvius ? Buvo jis vienas ar turėjo dublerį šaudžiusį iš kitos vietos ? Jei Osvaldas buvo tik vykdytojas, tai buvo pasikėsinimo organizatorius ? Šiems klausimams tuoj bus pusė amžiaus ...

   

 

Copyright 2009. FARWATER.EU. All Rights Reserved.