Netoli Hechingeno miesto (Baden-Virtenbergas), ant aukštos (855m.) kalvos stūkso Burg Hohenzollern — Brandeburgo kurfiurstų dinastijos (1415—1701), Prūsijos karalių (1701—1918) ir Vokietijos imperatorių (1871—1918) — Hochencolernų giminės pilis.

Hochencolernai kildino save iš frankiškosios švabų grafų giminės — 1415 metais Niurnbergo burggrafas Fridrichas VI leno teisėmis gavo valdyti Brandenburgą, ir nuo tada kaip Fridrichas I tapo Hochencolernų dinastijos pradininku. Vėliau giminė skilo į dvi šakas, viena kurių pradėjo Brandenburgo kurfiurstų, o vėliau ir Vokietijos karalių bei imperatorių dinastiją. Antra šaka liko Švabijoje, vėliau priklaususioje Viurtenbergo hercogystei bei karalystei. Po šiai dienai jų giminės lizdu laikomas būtent Burg Hohenzollern'as, o ne garsusis San-Susi dvaras šalia Berlyno. Po šiai dienai visus svarbiausius šeimyninius klausimus Karališkosios giminės atstovai sprendžia būtent už šių sienų.

Pilis atkartoja kalvos kontūrus ir atrodo kaip neatskiriama peizažo dalis. Ji atrodo tikrai didingai, kaip ir apylinkių vaidai atsiveriantys nuo jos sienų.

Per ilgą, beveik tūkstantmetę savo istoriją, pilis buvo tris kartus perstatoma. Kaip pilis atrodė ką tik pastatyta dabar galima sužinoti tik iš rašytinių šaltinių, nes jį buvo sugriauta iki pamatų. Antrą kartą pilis buvo pradėta atstatyti 1454 metais, bet 1634 metai ji stipriai nukentėjo 30-mečio karo metu, griuvėsiai stūksojo iki pat XIX šimtmečio pradžios.

Atstatymo idėja kilo būsimajam karaliui Fridrichui Vilhelmui IV, kai jis 1819 metais, dar būdamas princu, lankėsi šiose vietose. Statybos dabai prasidėjo 1842 ir buvo baigti 1867 metais. Iškilmingas pilies atidarymas ivyko 1867siai, jau prie Vilhelmo I.
Dabartinis pilies vaizdas - Berlyno architekto Fridricho Augusto Štiulerio darbo vaisius. Galingai atrodančius pagrindinius pilies vartus projektavo karo inžinierius Moricas Karlas Ernstas fon Pritvicas, tuo metu žymiausias Prūsijos tvirtovių architektas-projektuotojas.

Hochencolerno pilis - geriausias tuo metu vyravusios romantikos dvasios įgyvendinimo architektūroje pavyzdys, parodantis jos statytojų supratimą, kokia turėtų būti ideali viduramžių riterių pilis.
1978 metų žemės drebėjimo metu pilis gana stipriai nukentėjo, tad restauracijos darbai vyko iki pat 1990-jų.

Po savo atstatymo 19-me amžiuje pilis buvo naudojama tik reprezentaciniais tikslais ir joje nebuvo gyvenama. Tik paskutinis Prūsijos princas Vilhelmas, 1945 metais pabėgęs iš Potsdamo, gyveno čia kelis mėnesius. Čia su savo žmona, princese Sesil, jis ir palaidotas.

1952 metais piles meno kūrinių kolekcija pasipildė anksčiau Prūsijos karališkajai šeimai priklaususiais suvenyrais ir relikvijomis: būtent čia dabar saugoma Prūsijos karalių karūna, taip pat ir Fridricho II Didžiojo drabužiai: kulkos pramuštas munduras (sulopytas paties Fridricho ranka) ir jos sulamdyta auksinė tabakinė, išgelbėjusi karaliaus gyvybę.

Hochencolerno pilis ir dabar yra privati nuosavybė - dabar ji priklauso abiems Hohencolernų giminės šakoms (Brandenburgo-Prūsijos ir Švabijos), tik dalis pilies patalpų 1954 metais buvo perduota princesės Kiros fondui, naudojančiam jas nepasiturinčių Berlyno vaikų vasaros poilsiui.

Gasiausi Hochencolernų dinastijos atstovai buvo: Fridrichas Vilhelmas (kurfiurstas nuo 1640 iki 1688), Fridrichas III (valdė 1688—1713, nuo 1701 Prūsijos karalius Fridrichas I), Fridrichas II (karalius nuo 1740 iki 1786), Fridrichas Vilhelmas III (karaliavo 1797—1840), Fridrichas Vilhelmas IV (1840—1861), Vilhelmas I (Prūsijos karalius 1861—1888 ir Vokietijos imperatorius 1871—1888), Vilhelmas II (Imperatorius 1888—1918 metais, 1918 m. nuverstas nuo sosto Lapkričio revoliucijos metu). Dabar apie didžius jų darbus primena tik jų pažaliavusios nuo laiko bronzinės statulos.

Pilies viduje fotografuoti draudžiama, bet norintieji daugiau sužinoti apie pilį, gali apsilankyti oficialioje Hochencolernų šeimos Interneto svetainėje.