Balandžio 14 d. 200 kilometrų į rytus nuo Islandijos sostinės Reijkjaviko išsiveržęs Ejafjadlajokudl išmetė didžiulį pelenų debesį. Vulkanolgai prognozuoja, kad ugnikalnio išsiveržimas gali tęstis keletą mėnesių. Bet islandų vulkanologai piešia dar rimtesnį scenarijų: ugnikalnio Eyyafyatlayokudl veikla gali pažadinti kitą, kur kas didesnį ugnikalnį, esantį kaimynystėje. Jei Eyyafyatlayokudl liktų aktyvus dar bent mėnesį, labai tikėtina, kad jis pažadintų savo "Didįjį kaimyną" Katla, esanti šiek tiek į rytus. Pastaraisiais dešimtmečiais Katla elgėsi neįprastai tyliai, tad vulkanologai visai nenustebtu, jei ir jis išsiveržtu, jo išsiveržimas būtu kur kas galingesnis

Amerikiečių lingvistai kaip mat paskaičiavo, kad pasaulyje gyvena tik apie 320 tūkstančių žmonių, galinčių  teisingai ištarti Islandijos ugnikalnio pavadinimą - Ejafjadlajokudl. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad dauguma jų gyvena ir gyvena Islandijoje.

 

Europoje dėl ugnikalnio išmesto didžiulio pelenų debesies buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių, iš arti esančių vietovių buvo evakuota apie 800 gyventojų.

Kodėl Vulkaniniai pelenų pavojingi lėktuvams yra mažiausiai dvi priežastys: Pirma, aštrios uolų ir silikato dalelės gali patekti į lėktuvo variklius ir taip juos užgesinti. Antra, lėktuvui patekus į pelenų ir dūmų debesį stipriai sumažėja matomumas.
1982 birželį per Indijos vandenyną skridęs "British Airways" kompanijos Boeing-747 lėktuvas pateko į Javos saloje išsiveržusio ugnikalnio debesis. Vienas po kito pradėjo stoti varikliai ir orlaivis ėmė kristi. Tik nukritus iki 7 tūkstančių pėdų aukščio pasisekė paleisti tris variklius ir lėktuvas pagaliau pasiekė Džakartą. Po šio taip vadinamo "Džakartos incidento” skrydžius imta koreaguoti taip, kad lėktuvams nereikėtų skristi per ugnikalnių veiklos zonas. 1983-2000 m. buvo daugiau nei 100 atvejų, kai ugnikalnio pelenai paveikė lėktuvų variklius, kai kuriais atvejais jie nustojo veikti. Laimei, nelaimingų atsitikimų dar nebuvo.