Didžioji 1920-1930 m. Depresija daug kuo primena šiandieninę ekonominę krizę, tad ko gero verta ją prisiminti.

1920-ji metai.

Šis laiko tarpas JAV istorijoje vadinamas "Griaudžiančiais dvidešimtaisiais", daugiausiai dėl staigaus biržų kursų augimo. Tiesa tas kursų augimas rėmėsi daugiau spekuliacijomis, nei realiu ekonomikos augimu. Augimą stipriai palaikė koncernų jungimasis bei nepriklausomų firmų prijungimai. Iki 1929 metų apie 200 stambiausių korporacijų kontroliavo pusę JAV ekonomikos.

Pirmojo pasaulinio karo metu JAV valdžia aktyviai leido lėšas ginklų pirkimui, biudžeto išlaidos tris kartus viršijo pajamas. Karui pasibaigus išlaidos buvo staigiai sumažintos, tai kaip mat skėlė ekonomikos recesiją. Stipriausiai nukentėjo karinio - pramoninio sektoriaus įmonės.

Krizė palietė ir kitas ekonomikos šakas: kasmet žlugdavo apie 600 bankų, sunkioje padėtyje atsidūrė anglies gavybos, energetikos įmonės, pastoviai krito krovinių srautas geležinkeliuose, uostuose, tekstilės pramonė išvis vos kvėpavo. Ne pati geriausia padėtis susiklostė ir žemės ūkyje: nuo 1920 iki 1929 metų vidutinės statistinės fermos kainos sumažėjo 30-40%. Jei vidutinės gyventojų pajamos šalyje buvo 750 USD į metus, tai pas fermerius jos buvo tik 273 $.

Lygiagrečiai augo nedarbas. Ironiška, bet viena iš jo priežasčių buvo technologijų pažanga. Amerikiečių darbo našumas nuo 1919 iki 1929 metų išaugo 43%.

Kita pažangos pusė pasirodė ne tokia graži: gamybos procesų mechanizavimo ir automatizavimo kasmet apie 200 tūkst. žmonių netekdavo darbo. Be to gamybos našumo augimas neatitiko didesnės dalies darbininkų realių pajamų augimo: vidurinio sluoksnio amerikiečių pajamos per dešimtmetį žymis smuko (1929 metais augiau nei pusė darbingų amerikiečių gyveno žemiau skurdo ribos), bet milijonierių skaičius per tą patį laiką padidėjo 10 kartų. 1929 metais 1% JAV gyventojų kontroliavo 40% nacionalinio turto. Visus šiuos metus taip pat mažėjo mažėjo mokesčiai privatiems asmenims, 1925 metais aukščiausia mokesčių riba neviršijo 25%.

1929 metai. Didžiosios Depresijos pradžia.

JAV Federalinė Rezervo sistema pirmą kartą savo istorijoje staigiai sumažino kreditavimo lygį - nuo 6 iki 4 procentų. Tuo pačių puvo daromi pirmieji bandymai buksuojančią ekonomiką palaikyti biudžeto lėšomis. Centrinio JAV banko ekonomistai laikė, kad toliau ekonomika turėtu pati išsilyginti. Kai kurios sąlygos tokiam optimizmui buvo, nes Europos šalių ekonomikos taip pat griuvo ir Amerikos verslas sustabdė investicijas Senajame Pasaulyje - atsirado viltis, kad šios lėšos pradės suktis JAV.

Lygiagrečiai buvo priimtas protekcionistinis planas: muitai importinėms prekėms buvo stipriai padidinti. Kai analogiškus protekcinius gelbėjimo planus siekdamos apsaugoti savo ekonomikas priėmė ir kitos pasaulio šalys, JAV bankus apėmė panika - indėlininkai puolė atsiimti savo indėlių. Tai labai neigiamai paveikė visą finansų sistemą.

Metų pabaigai JAV BNP krito 9,40 %, lyginant su 1929 metais nedarbo lygis nuo 3.2% pakilo iki 8.7%.

1931 metai.

JAV kongresas nesugebėjo priimti nė vieno įstatymo skirto kovai su krize, o pavasaris pasižymėjo dar viena panika bankuose. Lyginant su praėjusiais metais BNP krito ar 8.5%, nedarbas išaugo iki 15.9%.

1932 metai.

Šie metai laikomi vienais iš sunkiausių: BNP krito rekordiškai - 13.4% (31% lyginant su 1929 metais), nedarbas pasiekė 23.6%. Lyginant su 1930 m. JAV pramonės kompanijų akcijos neteko 80% savo vertės. Per tris krizės metus bankrutavo arba buvo praryti stambesnių 10 tūkst. bankų - 40% nuo veikusiu 1929 metais (tiesa šių laikų požiūriu dauguma bankų tada buvo visai maži - jie retai kada turėjo daugiau 2-3 skyrių ir daugiausia operavo tik vieno miesto ribose). Investicijos 1929 metais sudarė 16.2 milijardų USD, 1932-siais jos nukrito iki varganų 340 milijonų. Tarptautinės prekybos apimtys, lyginant su iki kriziniais laikais, sumažėjo dviem trečdaliais.

Kongresas priėmė eilę antikrizinių įstatymų ir sukūrė eilę specializuotų organizacijų, skirtų kovai su Didžiąją Depresija. Lygiagrečiai buvo padidinti mokesčiai - pirmą kartą taikos metu. Viršutinė mokesčių riba padidėjo daugiau kaip dvigubai - nuo 25% iki 63%. Tačiau šių priemonių nepakako, o jas kuravęs prezidentas -

respublikonas G. Huveris rinkimuose triuškinamai pralošia demokratui

Franklinui Ruzveltui. Demokratai gavo daugumą ir Kongrese.

1933 metai.

Ruzveltas paskelbia savo "Naujojo Kurso" planą, skirtą socialinės ir ekonominės krizės pažabojimui. Plano esmė buvo turto perskirstymas tarp turtingųjų ir vargšų, valstybinio reguliavimo stiprinimas ir beprecedentis valstybės biudžeto išlaidų didinimas.

Šiam laikui JAV 35% visų bankų depozitų buvo investuotojų nusiimti arba arba prarasti žlugus bankams. Kovo mėnesį prasidėjo eilinė bankų panika, kuriai sustabdyti Ruzveltas paskelbė "bankų atostogas". Kongresas įkuria aštuonias naujas struktūras, kurių pagrindinis tikslas kova su krize: fermerių kreditavimas, visuomeninių darbų organizavimas (bedarbių skaičiui mažinti), bakų indėlių draudimas ir t.t., ir priima visą paketą antikrizinių įstatymų. Tuo metu JAV atsisako dolerio padengimo šalies aukso atsargomis. Visų šių veiksmų dėka JAV ekonomikos kritimo tempas stipriai sumažėja.

1934 metai.

Kongresas sukuria keletą kitų struktūrų, skirtų biržos sandėrių skaidrumui užtikrinti, darbo ginčų sprendimui bei komunikacijų vystymui. Taip pat priimtas eilinis antikrizinių statymų paketas, kurie reguliavo užsienio ir vertybinių popierių prekybą. Pirmą kartą po 1929 metų JAV BNP išaugo 7,7 %, nedarbo lygis nukrito iki  21.7%. Švedija buvo pirmoji pasaulio šalis nugalėjusi krizę. To ji pasiekė metodais, panašiais į naudojamus JAV vyriausybės.

1935 metai.

Prezidento Ruzvelto iniciatyva kongresas sukuria dar tris struktūras, kurios turėjo užsiimti valstybinių užsakymų paskirstymu, konfliktų tarp darbo ir kapitalo reguliavimu ir kaimo rajonų elektrifikavimu. Kongresas priima ir eilę precedentinių įstatymų, dėka kurių JAV pirmą kartą atsiranda socialinio aprūpinimo sistema ir sugriežtinama bankų veiklos kontrolė. BNP išauga iki 8.1%, nedarbo lygis sumažėja iki 20.1%.

1936 metai.

Vėl didinami mokesčiai, viršutinė jų riba pasiekia 79%. BNP pasiekia rekordinius 14.1%, nedarbo lygis nukrenta iki 16.9%. Vokietija tampa antrąja su globaline krize susidorojusia šalimi: sėkmė taip pat pasiekta didelių valstybės biudžeto išlaidų dėka. Adolfo Hitlerio vyriausybė ypač didelę biudžeto dalį visų pirma skyrė armijos perginklavimui.

1937 metai.

Daugelis Amerikos ekonomistų pradėjo nerimauti, kad didžiulės valstybės išlaidos JAV biudžetą padarys chroniškai deficitinį. Ruzveltas į tai atsižvelgia ir stipriai sumažina valstybės asignacijų dydį, dėl to kaip mat pasireiškia eilinė ekonomikos recesija. Vis tik JAV BNP paauga dar 5%, o nedarbo lygis sumažėja iki 14.3%.

1938 metai.

1938 spalis. Fermerio žmona su vaiku automobilyje laukia vyro, dalyvaujančio aukcione. Oskaloosa, Kanzasas.

Kongresas priima eilę įstatymų, nustatančių finansinės paramos fermeriams sistemą ir darbo apsaugos standartus. JAV BNP nukrenta 4.5%, nedarbo lygis pakyla iki 19.0%. Didžioji Britanija skelbia krizės pabaigą.

1939 metai.

JAV pradeda iš pagrindų perginkluoti savo armiją. Valstybinių užsakymų dėka pramonės gamybos apimtis išauga rekordiškai - 50%. BNP paauga 7.9%, nedarbas sumažėja iki 17.2%. Didžioji Depresija baigiasi visame pasaulyje, bet prasideda II pasaulinis karas.

1945 metai.

Po II Pasaulinio karo JAV tampa didžiausia pasaulio ekonomika. Viena iš paskutinių antikrizinės politikos pasekmių - didžiulė valstybės skola, 1945 metais ji buvo 123% BNP. Aukščiausias mokesčių lygis buvo padidintas iki 91% (Šiek tiek sumažintas jis buvo tik 1963 metais), o JAV ekonomikos bumas tęsėsi dar beveik tris dešimtmečius.