Aleksejus Bogoliubovas - gimė Novgorodo gubernijos Pomeranės kaime, dvarininko, atsargos pulkininko šeimoje. Anksti netekęs tėvo buvo atiduotas tarnauti į Aleksejevo korpusą, o iš per pervestas į kadetu į Juros korpusą (Peterburge). Jį pabaigęs (1841) gavo mičmano laipsnį ir tarnavo laivyne: aplankė įvairias šalis, tame tarpe ir Londoną, kuriame susipažino su palikusia gilų įspūdį anglų dailininko Dž.M. Ternerio tapyba. Vėliau lankėsi Madeiros saloje, kur susipažino su tautiečiu dailininkų K.P. Briulovu. Kaip ten bebūtu, panašiai tuo laiku Bogoliubovas nutaria pasišvęsti menui ir pradeda mokslus Peteburgo menų Akademijoje (1850-1853) pas M.N. Vorobjovą ir B.P. Villevaldę, žavėjosi Aivazovskio darbais. Menų Akademijos siustas tobulinosi E. Izabės dirbtuvėse Paryžiuje bei pas A. Achenbachą Diuseldorfe (1854-1860).

Būdamas Vyriausiojo karo laivyno štabo dailininku (nuo 1853), Bogolibovas nutapė didelę paveikslų seriją Rusijos karo laivyno istorijos temomis (Generalinis mūšis, 1866, Ganguto mūšis, 1876, ir t.t.), kuri ir atnešė jam rimto tapytojo-istoriko šlovę. Epinis šių paveikslų romantizmas, kuriuose meistriškai perduota šviesos ir oro stichijų žaismas, tikrai žavi. Piešdamas romantinius peizažus, Bogoliubovais visada teikė pirmenybę panoraminiams rakursams, o vėliau paveikslus užpildydavo misliais poetiškais bruožais.

Nuo 1873 Bogoliubovas daugiau gyveno Paryžiuje, tačiau reguliariai grįždavo į Rusiją. Kūrybiškai tuo metu jis suartėjo su barbizono mokyklos meistrais, ir pats tapo tikrų "rusų barbizoniečiu": jo tapybos rakursai ir motyvai darėsi vis paprastesni, užtat bendru tonu apjungta spalvinė gama tapo labai stilinga (Normandijos, Olandijos peizažai ir t.t, 1870 - 1880). Tuo pačiu metu dailininkas nepamiršo ir savo ankstesnės tapybos manieros, tuo pat metu tapė ir daugiau akademines, studijines ir įsivaizduojamas kompozicijas, vaizduojančias gamtą "tokią kokia ji yra", o paskutinio periodo Bogoliubovo darbai jau visai priartėja prie tuo metu progresyvaus impresionizmo.

Dar A. Bogoliubovas įkūrė piešimo mokyklą (1897) ir A.N. Radiščevo vardo Dailės muziejų Saratove, kuriam paliko kai kurios savo kūrinius ir kuriame šiuo metu saugoma žymi jo darbų dalis.

Viso 206 pav. JPG. Kokybė gera. Archyvas 29,2 Mb. Atsisiųsti: