Tiek nekilnojamu turtu, tiek automobiliais Kuboje prekiauti draudžiama. Negalima savo turto parduoti kitam asmeniui, tik valstybei. Deja valstybė už tai moka tik simbolinius pinigus. Tiesą pasakius, įsigyti pusnaujį automobilį vis tik galima, bet tik su valdžios leidimu ir tokia sėkmė retai kam papuola. Vienintelė tokiu parduotuvė randasi sostinėje. Šiaip Kuboje realiausias būdas įsigyti automobilį, tai gauti jį kaip palikimą, tad net po keturis dešimtmečius trukusio embargo kubiečiai vis remontuoja savo mylimas mašinas ir jomis važinėja. Reliktais tapę automobiliai nukelia į šeštąjį dešimtmetį. Šalyje važinėja apie 60 000 senovinių automobilių, dauguma puikios būklės, nors originali likusi tik važiuoklė. Dalis mašinų vyresnės už vairuotojus.
Kuboje nieko nestebina seni išklerę žiguliai, volgos, senutėliai fordai ir pusamžį skaičiuojančios pobedos. Visi nudažyti, suremontuoti kiek tik įmanoma. Tiesa yra ir prabangių mašinų, tik jomis važinėja užsieniečiai, diplomatai ir turtingesni kubiečiai.