Braunau prie Ino (Vok. Braunau Am Inn) yra Aukštutinėje Austrijoje (Oberösterreich), to paties pavadinimo srities centras. Miestas nutolęs nuo Aukštutinės Austrijos sostinės Linco (Linz) apie 90 km, o nuo Zalcburgo – 60 km. Jame gyvena apie 17000 gyventojų, yra keletas tiltų per Ino upę, XV amžiuje statyta šv.Stepono bažnyčia ir keletas kitų įžymybių. 2010 metais miestelis švenčia savo 750 metų jubiliejų. Tačiau šie faktai nublanksta prieš vieną svarbų istorinį įvykį – 1889 metų balandžio 20 dieną čia gimė Adolfas Schicklgruber‘is, vėliau pagarsėjęs, kaip Adolfas Hitleris.

Taigi, iš arčiau susipažinkime su Braunau prie Ino, kuriame gimė vienas iš pačių niekšingiausių praėjusio šimtmečio politinių veikėjų.

Tai vienas seniausių Austrijos miestų, įkurtas apie 810 metus, o miesto statutą gavęs 1260 metais. Miestas beveik iškarto tapo tvirtove ir svarbiu prekybiniu vienetu, perplukdant įvairius krovinius, ypač druską Ino upe. Dėl tokios geografinės padėties miestas istorijos bėgyje keisdavo šeimininkus – priklausė Bavarijos kunigaikštystei, vėliau Austrijai, 1809 metais vėl perėjo Bavarijai, o 1816 metais atiduotas Austrijai, kuriai priklauso iki dabar.

Žymiausias Braunau architektūrinis akcentas yra šv.Stepono parapijos bažnyčia, kurios bokštas yra 87 metrų aukščio. Panašios bažnyčios yra pastatytos Dingolfene (st.Johannes Kirche), Eggenfeldene (st. Nikolaus). Gildijos ir amatų Bažnyčia St Stephen's buvo pastatyta 1439-1466 metais. Anksčiau (1238) ten jau buvo koplyčia. Braunau parapijos bažnyčia yra viena iš svarbiausių vėlyvosios gotikos bažnyčių Austrijoje, kurios originalus dizainas išliko nepakitęs. Pagrindinis architektas buvo Stephen Krumenauer († 1461). Vėlyvosios gotikos bažnyčia turi tris navas ir dvi eilės po šešias koplyčias, kurios buvo pastatytos skirtingų gildijos narių lėšomis. Visos koplyčios buvo baroko stiliaus, tik kepėjų finansuota koplyčia buvo konservatyvios gotikos stiliaus, nes kepėjai neturėjo pinigų.

Kitas žymus Braunau prie Ino objektas – namas, kuriame 1889 metų balandžio 20 d. gimė Adolfas Hitleris. Namas didelis, nes A.Hitlerio tėvas buvo muitininkas, gyveno gana neblogai, be to, šeima buvo didelė. Tiesa, reikia paminėti, kad būsimasis fiureris čia gyveno tik pirmuosius 2 savo gyvenimo metus, vėliau tėvas išsikraustė gyventi kitur. 1952 metais šis pastatas buvo Austrijos valdžios išpirktas iš privačių savininkų. Iki 1965 metų čia buvo miesto bibliotekos būstinė, o vėliau banko patalpos. 1970-1976 metais pastatas priklausė vietos savivaldybės aukštąjai mokyklai – technikos kolegijai, čia net buvo įrengtos klasės. Kai ši mokykla pasistatė naują pastatą čia buvo organizuojami seminarai neįgaliesiems ir dienos centrai nepasiturintiems gyventojams. Vėliau pastate vėl įsikūrė privatūs gyventojai.

Šis namas pokario laikotarpiu sukėlė daug prieštaravimų. Vienų veikėjų nuomone, jį reikėjo kuo greičiau nugriauti, kad „blogio sėkla“ nesklistų, (kad tos vietos niekas nelankytų), kiti manė, kad namą verta išsaugoti. Tai, kad namas išliko iki šių dienų, lėmė įvairių institucijų, Vokietijos valdžios, tarptautinių organizacijų derybos ir kompromisai. Galutinai klausimą išsprendė Gerhard Skiba, kuris 1989 metais ėjo miesto mero pareigas. Jo ir dar kelių veikėjų iniciatyva priešais A.Hitlerio gimimo vietą buvo pastatytas iš Mathauseno koncentracijos stovyklos atvežtas akmuo-monumentas, ant kurio iškalti žodžiai – „Für Frieden, Freiheit und Demokratie Nie wieder Faschismus Millionen Tote mahnen“.  UŽ LAISVĘ, TAIKĄ IR DEMOKRATIJĄ, NIEKADA NELEISIME VĖL FAŠIZMO, MILIONAI PRAŠO.

Toks yra tas miestelis.